Ši diena ateina nelaukiama, bet ji – neišvengiama
1990 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė spalio 1 ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena, o po metų priėmė rezoliuciją, kurioje išdėstė požiūrį į senatvę ir su ja susijusias problemas. Kasmet ji vis plačiau minima ir Lietuvoje, nors dažniausiai pačių senjorų iniciatyva.
Tai pirmiausia sąlygoja objektyvios priežastys, nuo kurių niekur nepabėgsi ir nepasislėpsi. Mūsų visuomenė sparčiai sensta. Nuo 2008 m. pagyvenusių žmonių skaičius viršija vaikų iki 18 m. skaičių. Šių metų pradžioje 100 vaikų teko 115 pagyvenusių žmonių. 60 m. ir vyresnių Lietuvoje 2010 m. gyveno 697,1 tūkst., t. y. kas penktas gyventojas, o apie 2060 m., pagal prognozes, bus kas trečias.
Pagyvenę žmonės valdžios sveikinimų nesulaukė
Rajono spaudos leidiniuose visą praėjusią savaitę buvo anonsuojamas koncertas, skirtas šiai dienai ir tą pačią, spalio 1 –ąją minimai Tarptautinei muzikos dienai. Šį renginį organizavo mišrus choras „Pamario aidas“ ir Šilutės kultūros ir pramogų centras. Taip sakant – pusę per pusę. Koncerto pradžioje ne koks pagyvenusių kategorijai priklausantis rajono vadovas pasveikino į salę susirinkusius senjorus, o folkloro ansamblio vadovė Regina Jokūbaitytė pasiūliusi šią dieną pavadinti ne pagyvenusių žmonių, o prailgintos jaunystės diena. Ir pats koncertas buvo jaunatviškas. „Pamario aidas“(vad. Nijolė Sniečkuvienė ir Vytautas Jovaiša) atliko keletą patriotinių dainų, jį pakeitęs „Verdainės“ kolektyvas pašoko, „Nerijos“ solistas, šilutiškis Egidijus Jovaiša padainavo keletą legendinio ansamblio šlagerių, o Gražvydo Railos vadovaujami „Pamario brass“ dūdoriai nuotaikingomis melodijomis išjudino visus žiūrovus. Koncerto pabaigoje KPC direktorė Jūratė Pancerova ugniažiedžiais kardeliais apdovanojo kolektyvų vadovus, o renginio vedėja prašė nesiskirstyti po namus, o pabūti kartu, pabendrauti, juk vienatvė – dažna pagyvenusių žmonių palydovė.
Širdyje – dar ne sutema
Už pinigus galima nusipirkti daug ką, tik ne sveikatą, laimę ar džiaugsmą. Džiaugtis gyvenimu reikia šiandien, nes praeities nebepakeisi, o rytojus dar neišaušo. Apsidairykite aplinkui, juk tikrai yra dar vienišesnių žmonių. Jaunystės, vieno iš svarbiausių gyvenimo privalumų, vis tiek nebesugrąžinsi, bet kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo pranašumų, nes kuo vyresni tampate, tuo daugiau patirties, išteklių, žinių sukaupėte, vadinasi, atsiveria daugiau įdomių galimybių. Tai jau pagaliau ima vertinti ir valdžia ilgindama pensinį amžių, o, dirbant 5 metus ir jos neimant, ją dar pasididinti, o, jei nesulauksit - tai taip jau buvo lemta. Ir svarbiausia - kad ir kaip norėtume, nuo senatvės, deja, neišsisuks nei prezidentai, nei valytojai. Todėl likusius metus reikia nugyventi taip, kaip norisi būtent jums. Nelaukite, pradėkite jau dabar.