Šilutiškių rankose – naujas desertas, dėl kurio pasaulis eina iš proto

Nustebino ne tik šilutiškius

„COCO COFFEE“ kavinę verslininkė Eugenija Keršienė įkūrė išanalizavusi Šilutės rinką. Prieš  metus ji pastebėjo, kad kavinės, kurioje būtų tikros itališkos kavos, gardžių ledų, platus pasirinkimas šviežiai spaustų sulčių ir kitų skanumynų, mieste nėra. Todėl ėmė ją ir įkūrė Šilutėje. Daug keliaujanti E. Keršienė savo patirtį parsivežė į Lietuvą. Todėl žino, kaip klientus nustebinti pateikiant kokybišką, sveiką produktą. Tai įrodo vis plečiamas meniu, kuriame jau ir veganiški saldumynai. „Į meniu įtraukę veganiškus, žaliavalgius desertus, nustebinome ne tik šilutiškius, bet ir miesto svečius. Jie stebėjosi, kad tokiame nedideliame mieste nemažas pasirinkimas ir veganams“, - sakė verslininkė. Pasak jos, pasmaližiauti, saldžiai užkąsti yra mūsų prigimtinė savybė. Saldumynai gerina nuotaiką, žmogų daro laimingu, o, suvalgius ko nors saldaus, kasa pagamina daugiau hormono insulino, kuris padeda aminorūgščiai triptofanui iš kraujo patekti į smegenų ląsteles. Smegenyse ši medžiaga verčiama serotoninu, kuris dar vadinamas geros nuotaikos hormonu. Serotoninas taip pat ramina žmogų, neleidžia prarasti pusiausvyros. „Mes siūlome skanauti be sąžinės graužaties pas mus gaminamus veganiškus desertus, kuriuos gamindami nenaudojame pridėtinio cukraus, baltų miltų, rafinuotų aliejų ar kitų blogybių. Šie desertai itin naudingi organizmui, nes juose daug ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų. Tai tikrai geriausias pasirinkimas“, - tęsė E. Keršienė. Ji veganiškais saldumynais susidomėjo visiškai neseniai. Juos ragavo, skatino ir kitus tą padaryti. Dabar žino šių skanumynų gaminimo subtilybes. Moteris nesiekia, kad klientai taptų veganais, žaliavalgiais, o tik kviečia pabandyti paragauti sveikesnę alternatyvą desertui. „Šeimoje aš esu linkusi prie sveikų produktų. Vyras – labai inovatyvus žmogus. Virtuvėje jis mėgsta eksperimentus ir nesibaimina naujovių“, - pasakojo pašnekovė.

Sujungimas tapo sensacija

Jaučiasi, kad Eugenija neabejinga naujovėms. Nuo šiol ji kviečia visus paskanauti ir tokio deserto, dėl kurio pasaulis eina iš proto - „burbulinių vaflių“. Įvairiose šalyse jie vadinami skirtingai. Amerikoje tai „Wowfulls“, Kinijoje „gain dan jai“ (išvertus reiškia mažas vištos kiaušinis), Londone juos vadina „Honkongo ledais“. Iš mažų burbuliukų sudarytas vaflis daug metų buvo pardavinėjamas Honkongo gatvėse kaip atskiras desertas. Net ir iki šiol jis pažymimas kaip svarbiausias ir populiariausias gatvės užkandis šiame mieste. Tačiau miestelėnams nusibodo tas pats skonis, tas pats pateikimas... Ir prieš penkerius metus viena didelė įmonė nusprendė vaflius naudoti ledų prekyboje. Du tarsi niekuo neypatingi saldumynai – vafliai ir ledai, bet jų sujungimas tapo sensacija.

Specialiame burbuliniame vaflyje daugybė priedų: vaisių, sausainių, glaistų, pabarstukų.

Atsiradimo istorija miglota

Šio patiekalo paslaptis labai paprasta: jeigu nebūtų ledų, produktas būtų taip pat skanus. Jeigu nebūtų karštos karamelės, vaisių ir sausainių trupinių – jis irgi būtų skanus. Nes pati pagrindinė ir pati gražiausia „Wowfulls“ dalis yra storas, burbulinis vaflis. Būtent jis sukėlė pasaulinę revoliuciją ir pritraukė tiek daug dėmesio.

Burbulinio vaflio atsiradimo istorija labai miglota ir skirtingose šaltiniuose aprašome vis kitaip. Neabejojama tik dėl vieno fakto – sukurtas ir pirmą kartą iškeptas jis buvo Honkonge maždaug 1950 metais. Viena versija skelbia, kad neįvardintas kiaušinių pardavėjas taip nusprendė panaudoti suskilusius ir prekybai jau netinkamus kiaušinius. Kita versija - pokario laikas, kai kiaušiniai būdavo deficitas. Atseit kažkas sugalvojo juos praskiesti su kitais produktais ir kepti tokius vaflius, kad kiaušinių skonio galėtų paragauti kuo daugiau žmonių.