Kas man iš to pertekliaus?

O gal ta diena jau čia pat?

Jau tikriausiai esate girdėję, kad Europos Komisija skyrė 28 mln. eurų baudą valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ už išardytus bėgius, vedančius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, taip apribodama konkurenciją – „Mažeikių nafta“ norėjo produkciją eksportuoti per Latvijos uostus, bet mūsiškiai jai nurodė tai daryti tik per Klaipėdos uostą. Profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, tai buvo konkurencinė kova be taisyklių, nesiskaitant su moraliniais principais ar normalia komercinių santykių etika. Tie, kurie priėmė esminius sprendimus dėl šios geležinkelio atkarpos, mąstė ne apie strateginę Lietuvos naudą, o apie susidariusias galimybes įveikti komkurentus. Tai kas dabar už tai atsakys, tiksliau mokės daugiamilijoninę skolą? Geležinkelininkai ar politikai? „Kad ir kaip būtų gaila, baudą turės sumokėti visi Lietuvos žmonės“, - sakė europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Šiandien jau akivaizdu, kad politikai kone vieningai formuoja atsakymą į klausimą, kas kaltas? Gediminas Kirkilas rodo pirštu į Andrių Kubilių, pastarasis – į Algirdą Butkevičių, o Saulius Skvernelis tik skėsčioja rankomis: gal kas nors ir kaltas, bet tikrai ne jis“ Negražiai pasielgėme ir todėl, kad „braliukus“ nuskriaudėm, o dabar dar nenorim susitaikyti su baudos paskyrimu. Nereikia šokinėti, oi nereikia. Juk po papildomų ieškinių baudų dydis gali padidėti iki  200 mln. eurų. Štai kur nuplauktų perteklinio biudžeto pinigėliai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad su Europos Komisija galima tartis ne dėl pačios baudos, o tik dėl  jos apskaičiavimo formulės.

Ar su mažais atlyginimais gyvensime amžinai?

Gal dabar ir gyvenam šiek tiek lengviau, bet, pažiūrėjus į statistinius duomenis, sužinai, kad Lietuvoje 1 tūkst. ir didesnį vidutinį atlyginimą moka tik 6 proc. šalies įmonių, o 35,5 tūkst. įmonių atlyginimų vidurkis yra žemesnis nei vidutinis, bet koks optimizmas bemat prapuola. Dar labiau nosis nulinksta, kai pažiūri į minimalias algas, mokamas eurais ES šalyse (Airijoje – 1563, Vokietijoje – 1498, Jungtinėje Karalystėje – 1397, Ispanijoje – 826, Estijoje – 470, Lietuvoje – 380). Pas mus egzistuoja ir kita tradicija: kad ir kur darbuotojas dirbtų, beveik visur jis gaus bemaž vienodą atlyginimą. Kitaip sakant, darbuotojų darbo užmokestis beveik nepriklauso nuo verslo šakos ir įmonės pelningumo. Tiesa, vadovų ir paprastų darbininkų atlyginimai gerokai skiriasi. Išsivysčiusiose šalyse šis skirtumas – apie tris kartus ( Jungtinėje Karalystėje – 3,1, Suomijoje ir Danijoje – 2,7, Norvegijoje – 2,3), o mažiau išsivysčiusios ekonomikos šalyse šis skirtumas siekia ir 10 kartų ( Kinijoje – 11,8, Rusijoje – 8,7, Lietuvoje – 7, Latvijoje – 5,4, Estijoje – 4,7).

Aišku, kad Rytų Europoje vykdoma politika išlaikyti žemą atlyginimų dydį, nėra teisinga, bet ji apsimoka, nors kenkia ir visam verslui. „Visuomet einama mažiausio pasipriešinimo keliu. Be to, mūsų žmonės yra individualistai, nelinkę solidarizuotis, todėl vienam susitarti su darbdaviu dėl didesnio atlyginimo gali pritrūkti jėgų“, - sako verslo konsultantas Gintas Umbrasas. Tai ar iš tiesų piniginės nestorės ir ateityje? Idėjų yra, vieną prieš metus yra pasiūlęs Seimo narys Vytautas Matulevičius – 25 proc. įmonių pelno skirti darbuotojams skatinti. Akcijos „Idėja Lietuvai“ metu vienas pilietis pasiūlė įteisinti, kad neapmokestinamus 10 proc. pelno darbdavys privalėtų skirti savo darbuotojams skatinti. Tokia privaloma premija mažintų šešėlį, skatintų vidaus vartojimą, didintų darbuotojų motyvaciją ir atsakomybę. Ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, privaloma pelno dalybų praktika užtikrintų sklandesnį kapitalo savininkų ir darbuotojų bendradarbiavimą, gerintų verslo reputaciją. Būdų, kaip matot, yra, gal tik nėra noro. Bet ir jis gal atsiras? Aišku, vyresnio amžiaus žmonės jau gali tik pasvajot apie 1,5 tūkst. eurų mėnesinį atlyginimą, bet gal anūkams tai jau bus normalus atlyginimas, jei jie dar nebus išvykę iš Lietuvos, juk ir Vakarų Europos šalyse atlygimų dydis nestovi vietoje. Ne visiems  ir šiandien čia blogai – štai auksavabalių (tokia vabalų rūšis) populiacijai didinti ES skyrė 1,5 mln. eurų, iš kurių 300 tūkst. turės sumokėti Lietuva. Gaila, kad jie patys nesuvokia, kaip jiems  gera gyventi Lietuvoj.