Baidare per apsemtą Žalgirių mišką – ekstremalus išbandymas
Plaukiant baidare apsemtu mišku niekada nesi tikras ar pavyks prasibrauti pro bruzgynus. M. Patašiaus nuotr.
Jau kelios savaitės kai Nemuno žemupyje esančios Rusnės bei aplinkinių kaimų gyventojai gyvena pavasarinėmis nuotaikomis, apsemtais nepravažiuojamais keliais, užlietomis pievomis ir laukais.
Šiame krašte yra bene vienintelis Lietuvoje Žalgirių miškas kurio pavasarinių, o kartais ir rudeninių, potvynių metu didesnė dalis apsemiama.
Niekas to dar nėra darę
Ar įmanoma tokiame miške plaukioti baidare? Kalbinti kelionių entuziastai baidarėmis išgirdę šį klausimą tik kraipė galvomis. „Neteko girdėti, kad kas nors būtų tai darę“, – teigė kai kurie.
Na, pabūsime „robinzonai“, – nusprendė du kauniečiai, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis ir „Lietuvos rytas“ fotokorespondentas Kaune Modestas Patašius.
Keliu Šilutė – Rusnė privažiavus kairėje pusėje esantį Žalgirių mišką netrukus išvystame visai kelio pakraštyje tarp medžių bei krūmų tyvuliuojantį vandenį. Spėjame, kad gylio pilnai užtektų plaukimui. Vis dėlto pasirenkame kitą maršrutą. Pasukus link Žalgirių kaimelio, po kelerių kilometrų pasiekiame Voryčios upelį. Dar tolėliau, maždaug už 100 metrų žvyrkelis vedantis į Sausgalvius apsemtas vandens.
Šis upelis vasarą būna tik kokių penkių metrų pločio kanalas. Nemuno žemupyje šį rudenį prasidėjus potvyniui pakilo ir šio upelio vandens lygis – jis pasiekė pakraščiuose esantį mišrų mišką. Kadangi daugelyje vietų žemapelkinė augmenija auga ant aukštapelkinio durpių klodo vandens spalva ryškiai kaštoninė.
Miško pakraščiuose vyrauja beržynai; likusi dalis apaugusi juodalksnynais ir baltalksnynais su pušų, eglių ir gluosnių priemaišomis ar atskirais šių medžių sklypais.
Apsiversti tikimybė nemaža
Pradėti neįprastą kelionę pradedame ties tiltu per šį upelį. Plaukimo pradžia šiek tiek nuvilia. Nuplaukus pasroviui apie kilometrą vanduo apsėmęs pakraščiuose augančius medžius gal tik kokius 10 centimetrų. Keliose vietose pabandžius plaukti tarp medžių netrukus tenka vargais negalais apsisukti ir grįžti atgal į Voryčią.
Netrukus nuotaiką pakelia bent tai, kad kelyje vis daugiau ir daugiau skersai upę nuvirtusių medžių. Dar truputis, ir staiga lyg mostelėjus burtų lazdele, po nedidelio upės posūkio prieš akis atsiveria įbridę į vandenį gana stori medžiai. Valio, to mums ir reikia. Iriamės gilyn.
Kad kelionė nebus tik romantiškas pasiplaukiojimas suvokiame iškart, nes kelyje pasitaiko gausybė kliūčių, suvirtusių vienas ant kito medžių, vėjo suneštų į nemažas saleles nukritusių lapų. Pelkėtame miške vasarą tikriausia gausu šernų nes aplink gausybė medžiotojų bokštelių.
Su Ramūnu pasitariame ką darytume jei bandant įveikti „eilinę“ kliūtį išsiverstume į vandenį. O tikimybė, kad taip gali atsitikti labai reali. Irklu bandome pasiekti dugną. Daugelyje vietų vandens gylis apie pusmetrį, tačiau kai kur ir gerokai daugiau, tad jei bandydami įveikti sudėtingesnę kliūtį apsiverstumėme, didžiausia problema būtų vėl įsiropšti į baidarę. Tektų stumiant, o gal net ir plaukiant rasti salelę ar didesnį išvirtusį medį nuo kurio galėtume įlipti į ją.
Be abejo, po tokio neplanuoto „nuotykio“ sušlaptume iki ausų ir esant tik 2 laipsnių temperatūrai tektų kelionę baigti ir iš visų jėgų irtis atgal į kelią prie kurio paliktas automobilis.
Ką pagalvotų gelbėtojai?
Maždaug po pusantros valandos plaukiojimo kelią užkerta didžiulė bebrų sukrauta užtvanka. Bandome „peršokti“ per ją, tačiau nepavyksta. Nesėkmingas ir bandymas apiplaukti ją tarp šone esančių tankių krūmų. Pasitarę nusprendžiame kelionę baigti, sukamės ir bandome „rasti kelią“ link Voryčios.
Diena apsiniaukusi, saulės nėra, tačiau spėjame, kad ji kažkur pietvakarių pusėje maždaug už 0,5 kilometro. Būtų ne kas jei pasiklystumėme. „Įdomu ką pagalvotų gelbėtojai jei paskambinus bendruoju pagalbos telefonu pasakytumėme, kad pasiklydome miške...plaukiodami baidare?“, – bandė juokauti R.Grigonis.
Pagaliau toli tarp medžių išvystame Voryčią. Sumušame rankomis. Neįprastas pasiplaukiojimas baidare po mišką kaip ir pavyko.
Straipsnio komentarai
