Šilutės savivaldybės reitingas smuktelėjo

Išsiskiria geriausiomis savybėmis

Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja. Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintąjį kartą. Skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės.

Geriausios savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Užima 7-11 vietas

Šilutės rajono savivaldybė šiemet užima 7-11 vietas - kartu su Panevėžio,  Radviliškio, Neringos ir Kėdainių rajonų savivaldybėmis, mažųjų savivaldybių indekse surinkusi 61 balą iš 100. Praeitais metais Šilutės rajonas  užėmė 5-ąją vietą. Tuomet surinko 68,7 balo.

Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių. Daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

„Turto valdymo” srityje Šilutės rajono savivaldybei 2016 metais nuosavybės teise priklausė 3830 kvadratinių metrų nuosavų pastatų ir patalpų ploto 1000 gyventojų (vidurkis 4980 kvadratinių metrų 1000 gyventojų). Nenaudojamo turto buvo nedaug – beveik 190 kvadratinių metrų 1000 gyventojų (vidurkis yra 266 kvadratiniai metrai 1000 gyventojų). Taigi, šioje srityje Šilutės rodikliai geresni nei daugelyje kitų savivaldybių.

Prasti rodikliai biudžeto srityje

2016 m. Šilutėje galiojo mažiausias pagrindinis nekilnojamojo mokesčio tarifas – 0,3 procentai, lyginant su 0,7 procentų vidutiniu tarifu. Vidutinė verslo liudijimų kaina tais pačiais metais buvo perpus mažesnė nei vidutinė, atitinkamai 55 eurai ir 117 eurų. Kalbant apie „Komunalinių paslaugų” sritį, gyventojams šilumos kaina 2016 metais buvo 4,91 centai už kilovatvalandę lyginant su 6,2 centų už kilovatvalandę. Gyventojams ir  verslui aktualu, kad komunalinių paslaugų srityse buvo sudarytos sąlygos konkurencijai, veikė privatūs paslaugų tiekėjai. Prasti rodikliai „Biudžeto” srityje. Čia vertinimą neigiamai veikė didesnė nei vidutinė biudžeto skola bei 2016 metais, lyginant su 2015 metais, sumažėjusi skelbiamų viešųjų pirkimų dalis.

Vienam gyventojui tenkančių investicijų (tiek tiesioginių užsienio, tiek į ilgalaikį materialųjį turtą) buvo mažiau nei vidutiniškai.  Tačiau šie dydžiai palaipsniui auga.

„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.