Teismas atvertė šiurpią šuns nasruose pražuvusio kūdikio mirties bylą

Šeimos tragedija netrukus virto baudžiama byla. Įtariamasis – Aleksandras, nukentėjusioji – jo sugyventinė Andžela. Šuo Ramzis, mirtinai sukandžiojęs kūdikį, atsidūrė UAB „Nuaras“ gyvūnų globos namuose. Aišku, įvykis aplipo įvairiomis versijomis, spėlionėmis. Šilutės rajono apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, tikėkimės, sudėlios visus taškus. Bylą nagrinėja teisėja V. Pankauskienė, kaltinimą palaiko prokuroras R. Kasnauskas, kaltinamąjį  gina advokatas A. Butautas, o advokatas V. Šerlinskas atstovavo nukentėjusiosios vaikus. Andželos šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų grupės apskaitą.

„Paklauskite šuns“... 

Dar prieš posėdį ryte suskridę žiniasklaidos bei televizijų „aitvarai“ laukė bylos proceso dalyvių. Vienus „čiupo“ dar laukiamajame, o skara apsigobusiai Andželai (g.1975), vos sulaikančiai ašaras, mikrofonus kišo posėdžių salėje, kol bylos nagrinėjimas dar nebuvo prasidėjęs. Į ją buvo nukreiptos filmavimo kameros, paskubomis beriami klausimai: ar šuo buvo mušamas, kodėl puolė? Į pastarąjį klausimą, kiek patylėjusi, moteris atsikirto fraze: „Nežinau, paklauskite šuns“... Žurnalistai „pešė“ atsakymus ir iš liudytojos Onos, kuriai žuvęs kūdikis buvo anūkėlis. Profesija įpareigoja plunksnos ir vaizdo profesionalus „traukti“ žinias bet kokia kaina, nepaisant, kaip sunku būtų jų atakuojamiems žmonėms. Kai į posėdžių salę įėjo teisėja, vyrai su filmavimo kameromis laikinai pasišalino. Jie žino, kas ir kada jiems leidžiama, kas ne. Po posėdžio jie apspito iš teismo salės išėjusį prokurorą R. Kasnauską teiraudamiesi apie tolesnį Ramzio likimą. Ar šuo bus konfiskuotas ir atiduotas, spręs teismas.

Niekieno pilietis..?

Posėdžių salė  smalsuoliais nebuvo perpildyta. Kaltinamųjų suole anksčiau 5 kartus teistas A. Gumuliakovas,  pelnęs bausmes pagal LR BK 145 str.2 d.(grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), pagal LR BK 187 str.3 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas), pagal LR BK 284 str.1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas). Žodžiu, teisėtvarkai žinomas. Bet prisistatyti vėl tenka. Problema iškilo, kai reikėjo įvardyti  pilietybę. A. Gumuliakovas teigė neturįs nei Lietuvos, nei Rusijos pilitybės. Kaip ten bebuvę, teisėja paskelbė jo ir nukentėjusiosios teises: užduoti klausimus, reikšti prašymus, nušalinti teismo sudėtį. Kaltinamojo pagrindinis noras, kad būtų apklausiami visi liudytojai. Dalis jų į posėdį neatvyko. Dėl to teks šaukti dar vieną posėdį. Bet bendru sutarimu nutarta pradėti baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

Kaltinimas

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. Gumuliakovas laikė dobermanų veislės šunį Ramzį. Šuo buvo nepakankamai prižiūrimas, maitinamas, todėl  sulyso, tapo baikštus, vietomis nupliko kailis, ant priekinių kojų susidarė nedidelės žaizdos. Dobermanui įrengtame voljere nebuvo guolio, užtvaras padarytas iš netinkamų medžiagų, skylėtas, apraizgytas aštria spygliuota viela. Mediniai vartų rėmai apgraužti. Voljeras buvo nesaugus,  šuo galėjo iš jo ištrūkti. Taip ir atsitiko. A. Gumuliakovas pažeidė gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnį. Jame nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų augintiniai nekeltų grėsmės žmonių, o taip pat kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme dėl gyvūnų laikymo nurodyta (43 punktas), kad voljeras, narvas ar  kita įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad šie, nesvarbu kokio dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. A. Gumuliakovas to neužtikrino, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 132 str.3 d. (neatsargus gyvybės atėmimas).      

Kaltę pripažino

A. Gumuliakovas kaltės neneigė. Dobermanų veislės šunį įsigijo gal prieš porą metų iš sodų bendrijos gyventojo. Anot Aleksandro, tas šuo ėjo iš rankų į rankas. Kartą buvo užpuolęs vaiką, ketinta jį užmigdyti. Yra laikę Ramzį kambaryje. Po to, kai užpuolė vaiką, perkėlė į voljerą, kurį pats surentė. Šuo skiepytas, miegodavo tvarte, nebuvę atvejo, kad iššoktų. Kažkas norėjo Ramzį nunuodyti, nors pats gydė, bet gavo administracinę baudą už šuns nepriežiūrą. Nuobaudos neskundė. Paklaustas apie šuns būklę iki įvykio, atsakė: „Nežiūrėjau jam į akis, žmogaus nenuspėsi, o ką kalbėti apie šunį“. Ramziui maistą nešdavo pats, Andžela, vaikai. Prižiūrėjo šunį visi. Kaip išmanė, taip prižiūrėjo. Veislės savybėmis nesidomėjo. Šuo suirzdavo, puldavo, kai vaikai akmenis mėtydavo. Pasak Aleksandro, geriau kiaulę būtų auginęs.

Šuo, pamatęs vežimėlį, lakstydavo po voljerą

Taip sakė Andžela. Ką patys valgė, tą ir šuniui nešė. Retkarčiais nupirkdavo sauso maisto. Šerdavo po kartą, žiemą – du kartus. Pavedžiodavo. Šuo nebuvęs baikštus, gal per liesas, gal vitaminų trūko. Andžela sakė nenorėjusi dobermano. Šunį įsigijo Aleksandras.

Vaikų liudijimai

Mažametės Ievos, nepilnamečių Gyčio ir Luko liudijimus perskaitė teisėja. Vaikai liudijo ką matė, ką žinojo. Baisios nelaimės dieną jie buvo namuose. Mergaitė, žiūrėdama pro langą, pamatė Ramzį, įsikandusį „leliuką“. Kaip šuo išpuolė iš voljero, nematė. Bėgo į lauką, skambino mamai, kuri buvo išėjusi į butą kitoje laiptinėje. Anot Ievutės , šuo buvo geras, nors yra įkandęs Lukui į ranką ir koją, nes šis Ramzį erzindavo. Mama ir patėvis rūpinosi šunimi, duodavo košės, traškučių, pasivaikščioti vesdavo uždėję antsnukį. Bet šuo keistai žiūrėdavo į vežimėlį, kartais lodavo. Kad šuo, pamatęs vežimėlį, pradėdavo draskytis, kandžioti duris, paliudijo ir  Gytis. Šuo nemėgęs kitų žmonių. Ramziui ausis ir uodegą nukirpo ankstesnieji savininkai. Panašiai liudijo ir Lukas. Neslėpė kartais šuns bijodavęs, bet vėliau pripratęs prie jo. Ramzis piktai reaguodavo į išvežtą kieman vežimėlį su vaikeliu. Šuo iš voljero buvo pabėgęs du kartus.

Patruliavę pareigūnai vijosi šunį automobiliu ir bėgte

Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis Daivaras Auškalnis ir tyrėjas Donatas Mulskis kovo 22 dieną, apie 18 valandą, važiuodami Tilžės gatve, pastebėjo šaligatviu bėgantį rudos spalvos dobermanų veislės šunį. Šuo nešė dantyse kūdikį. Dirvų gatvėje bandė užstoti šuniui kelią automobiliu, užspausti į kampą, tačiau sugauti nepavyko. Šuo apsisukęs nubėgo atgal, link Tilžės gatvės. Pavijus šunį, D. Mulskis, atsidaręs langą, panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“. Strėlytei pataikius, šuo paleido iš nasrų auką. Tačiau keturkojis vėl bandė  pagriebti kūdikį. D. Auškalnio elektrinis šūvis sustabdė agresyvų šunį, kuris spruko tolyn.  Patrulis nusivijo dobermaną ir dar vienu šūviu iš elektrinio prietaiso patiesė šunį ant šaligatvio. Atėjęs šuns šeimininkas padėjo surišti Ramziui kojas bei ištraukti iš kūno adatėles. O gyvybės ženklų nerodantis kūdikis buvo nuvežtas  į ligoninę. Spalio 24 dieną abu pareigūnai liudijo teisme. Kai D. Mulskis kritiškai prabilo apie skylėtą šuns voljerą, A. Gumuliakovas pašoko nuo suolo ginčytis, klausti, kur pareigūnas matė tas skyles. Teisėjai teko kelis kartus priminti besikarščiuojančiam kaltinamajam neviršyti savo teisių.

Šuo pasikeitė

Teisme liudijo ir UAB „Nuaras“ gyvūnų globos namų administratorė Gintarė Liutkuvienė. Prieglaudoje Ramzį apžiūrėjo specialistai, veterinaras, kinologas. Beje, kartą Ramzis čia jau yra buvęs. Šuo buvo sulysęs, turėjo parazitų, vietomis kailis nuplikęs. Teko jį gydyti. Nustatyta, kad Ramzis buvo netinkamai maitintas, netinkamai prižiūrėtas, augintas. Atvežtas bijojo vyrų, visą savaitę godžiai lakė vandenį. Šiuo metu šuo yra atsigavęs, priaugęs svorio, puikios būklės. Besiaiškinant Ramzio agresijos priežastis, liudytoja užsiminė apie šunų grobio, puolimo instinktus. Gal Ramzis nepažino kūdikio, jo kvapo, reagavo kaip į svetimą? Nukentėjusiajai Andželai tokie samprotavimai, matyt, neatrodė įtikinami ir ji paklausė liudytojos, kaip ši įsivaizduoja kūdikio supažindinimą su voljere laikomu šunimi.

Kadangi dalis liudytojų neatvyko į posėdį ir liko neapklausti, baudžiamosios bylos nagrinėjimas bus tęsiamas lapkričio 27 dieną. Ginčų dar bus.