Europos Parlamentas ūkininkus privers ravėti piktžoles

Europos Parlamentas (EP) Strasbūre priėmė rezoliuciją, kuria siekiama iki 2022 m. pabaigos uždrausti naudoti herbicidus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas. Šis chemikalas - populiariausia piktžolių naikinimo priemonė, tačiau nustatyta, jog jo lieka ir auginamuose maisto produktuose, patenka į gruntinį vandenį, galiausiai likučiai kaupiasi žmogaus organizme ir ardo endokrininę sistemą, sukelia vėžį. Todėl ūkininkai bus priversti sugrįžti prie ravėjimo praktikos, o maisto produktai stipriai brangs.

Herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, kaip piktžolių naikinimo priemonė pradėta naudoti 8 dešimtmetyje. Ūkininkai jį naudoja prieš sėją arba prieš sudygstant grūdinių kultūrų, rapsų, kukurūzų ir saulėgrąžų sėkloms. Glifosatas taip pat naudojamas naikinti piktžolėms vynuogynuose, alyvmedžių giraitėse, vaisių soduose, miestų parkuose, viešosiose erdvėse ir geležinkelio linijose. Glifosatas veikia taip, jog nudžiovina augmeniją, tačiau genetiškai modifikuoti augalai yra atsparūs šiam herbicidui. Tad jis ypač plačiai naudojamas JAV, kur auginami genetiškai modifikuoti augalai.

Aptiko žmonių organizme

Nors glifosatas masiškai naudojamas visame pasaulyje, mokslinių tyrimų apie jo poveikį atliekama mažai. Organizacijos „Friends of the Earth Europe“ prašymu 2013 metais buvo atliktas savanorių iš 18 Europos šalių šlapimo mėginių tyrimas, siekiant nustatyti, ar žmonių organizmuose yra glifosato pėdsakų. Tyrimo rezultatai parodė glifosato pėdsakus mėginiuose iš visų šalių. Lietuvos gyventojų mėginiai nebuvo imti, tačiau laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad Latvijoje 6-iuose iš 11 žmonių šlapimo mėginių buvo glifosato pėdsakų, Lenkijoje glifosato pėdsakų rasta 7-iuose iš 10 mėginių. Rezultatai kaimyninėse šalyse yra šiek tiek didesni nei vidurkis visoje Europoje - 43,9 proc. savanorių mėginių rasta šios cheminės medžiagos pėdsakų.

Tyrimą atliko ir Europos Parlamento nariai. 80 Europos parlamentarų dalyvavo tyrime, kurio tikslas buvo nustatyti glifosato likučius organizme. Tyrime taip pat dalyvavo ir parlamentaras iš Lietuvos, EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė. „Nekenksminga glifosato norma žmogaus organizme yra 0,1 mg 1 litre. Mano organizme ji buvo viršyta 10 kartų. Belgų ir prancūzų parlamentarų organizme - 30 kartų. Pramonininkai teigia, kad glifosatas suyra ir pasišalina per dvi savaites. Kaip ir iš kur jis atsirado mūsų organizmuose?“ - klausė B. Ropė.

Vengia atsakomybės

Europos parlamentarai siekia jau dabar herbicidus su glifosatu uždrausti naudoti neprofesionalams, atsisakyti jų parkuose, soduose, žaidimų aikštelėse, taip pat žemės ūkyje. Teigiama, kad šiuos chemikalus daug kur galima pakeisti biologinėmis piktžolių naikinimo priemonėmis ir raginama ieškoti naujų technologijų kovoti su piktžolėmis.

Rezoliucijai pritarė 355 EP nariai, nepritarė 204, o susilaikė 111. Europarlamentarai tikisi, kad ji padės ES valstybėms spalio 25 d. priimti galutinį sprendimą dėl glifosato naudojimo. Europos piliečių iniciatyva uždrausti glifosato naudojimą surinko daugiau nei milijoną parašų, todėl Europos Parlamente lapkričio mėn. vyks šios iniciatyvos svarstymas.

Glifosato rizikos įvertinimo procesas Europos Sąjungoje sulaukė nemažai kritikos, nes Europos maisto saugos agentūros išvados skyrėsi nuo Jungtinių Tautų Vėžio tyrimų agentūros išvadų. JAV neseniai kilo vadinamasis „Monsanto dokumentų“ skandalas, nes paaiškėjo, jog glifosatų gamintoja, korporacija „Monsanto“ finansavo neva mokslinius tyrimus, kurių rezultatai neigia glifosato žalą.

EP nariai įsitikinę, kad pesticidų, kuriems naudoti siekiama gauti ES leidimą, mokslinis vertinimas turi būti grindžiamas tik „viešai paskelbtų, tos pačios srities specialistų patikrintų ir kompetentingų valdžios institucijų užsakytų nepriklausomų tyrimų rezultatais“. „Monsanto“ Europos Parlamente yra paskelbta nepageidaujama kaip nesąžininga lobistė.

STATISTIKA. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, herbicidų pardavimas Lietuvoje 2007-2013 metais išaugo nuo 1200 iki 1800 tonų per metus. 2012 metų duomenimis, glifosatas sudarė 41 proc. visų parduodamų pesticidų. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys.

Europos Komisija siūlo pratęsti glifosato galiojimą dar dešimčiai metų. „Pikta, kad Europos Komisija vengia spręsti maisto kokybės problemą, siūlydama palikti šį klausimą spręsti valstybėms narėms. Europos Komisija neįvykdė ir dar dviejų darbų. Iki šiol nėra išspręstas genetiškai modifikuotų pašarų naudojimo klausimas. Lietuvoje genetiškai modifikuotų pašarų naudojama apie 80 proc. Genetiškai modifikuotos kultūros auginamos, naudojant herbicidus su glifosatu. Tai reiškia, kad jo likučių yra visur: kiaušiniuose, mėsoje, piene, avienoje, vištienoje... Pasiūlymą dėl visų chemikalų normatyvų nustatymo Europo Komisija rengia jau septynerius metus. Prieš dvi savaites Europos Parlamentas jį dar kartą atmetė kaip nesubalansuotą. Žemdirbiai šioje situacijoje tampa iešmininkais. Jiems Europos Sąjunga moka išmokas už toną produkcijos ir už hektarą. Taigi jie suinteresuoti užauginti kuo daugiau produkcijos ir naudoti kuo daugiau hektarų. Tai daroma naudojant trąšas ir alinant žemę, daugybę metų auginant tą pačią pelną nešančią kultūrą„, - aiškino europarlamentaras B. Ropė.

Brangs maistas

UAB agrofirmos „Sėklos“, prekiaujančios herbicidais su glifosatu, produkto vadovo Rosvaldo Liučvaičio nuomone, Europos Parlamento siekis visiškai uždrausti glifosatą yra „diletantizmas ir kretinizmas, kuris atneš didelių nuostolių„.

„Dėl kelių žalių begalvių rėksnių gresia didelis maisto brangimas. Glifosatinius herbicidus reikia uždrausti naudoti piktžolių desikavimui (nudžiovinimui) prieš derliaus nuėmimą, nes tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios herbicido likučiai patenka į maistines žaliavas. Taip pat reikia uždrausti platinti augalines GMO kultūras, kurios atsparios glifosatui, bei uždrausti glifosatus naudoti Danijoje ir Olandijoje, nes abi šios šalys yra žemumose: jų gruntiniai vandenys arti paviršiaus ir dėl intensyvios žemdirbystės pasitaiko glifosatinių likučių gruntinių vandenų mėginiuose. Lietuvos sąlygomis glifosatų naudojimas yra saugus - GMO kulturos draudžiamos, gruntiniai vandenys yra giliai, nebent galima riboti javų desikavimą„, - teigė specialistas.

R. Liučvaičio teigimu Lietuvoje glifosatinių herbicidų paklausa dėl jų universalumo ir naudojimo paprastumo yra didelė ir auga.

„Visi tingi ravėti ir dirbti su kauptuku. Visi kažur skuba. Glifosatinius herbicidus perka paprasti sodininkai-mėgėjai, namų valdų savininkai, apželdinimo ir kraštovaizdžio formavimo paslaugas teikiančios firmos, smulkūs augintojai. Mūsų firmai perduodant individualaus naudojimo herbicidus glifosatiniai herbicidai sudaro apie 4/5 viso pardavimo - iki 6 tonų. Tai yra nedaug, lyginant su žemės ūkio bendrovėmis“, - sakė pašnekovas.

Chemija geriau nei badas

Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Genovaitė Valauskienė teigė, jog ir mūsų rajono ūkininkai plačiai naudoja herbicidus su glifosatu. „Ši nuodinga medžiaga naudojama ne tik piktžolėms naikinti ir grūdams džiovinti, bet ir tokiu atveju, kai daugiametę pievą norima paversti dirbama žeme. Anksčiau pievą žmonės keletą kartų suardavo ir tik tada sėdavo grūdus. Procesas trukdavo keletą metų. Dabar rudenį pievą nupurškia herbicidais su glifosatu, kuris sunaikina žoles, ir pavasarį jau sėja“, - pasakojo G. Valauskienė.

Klaipėdos rajono ūkininko Artūro Česnausko teigimu, herbicidai su glifosatu yra pagrindinė priemonė, kovojant su piktžole varpučiu. „Tai vienintelis herbicidas, kuris sunaikina ne tik šio augalo lapus, bet ir šaknis, tačiau vėliau chemikalas suskyla. Mitas, kad jis lieka augaluose, dirvožemyje, vandenyje“, - aiškino ūkininkas.

Anot pašnekovo, javų augintojams rekomenduojama herbicido su glifosatu dozė yra 3-4 litrai herbicido, ištirpinamo 150-200 litruose vandens - purškiama ant 1 hektarp žemės. „Rekomenduojamą dozę didinti ūkininkai nėra suinteresuoti, nes už dyką chemikalų niekas neduoda. (Lietuvos rinkoje 1 litras herbicido su glifosatu „Roundup“ kainuoja nuo 9 Eur. - Aut. past.) O jų padauginus efekto didesnio nebus“, - sakė A. Česnauskas.

Ūkininkas abejoja argumentais, kuriais remiamasi siekiant uždrausti glifosatą. „Gyvename eksperimentų laikais. Daug dešimtmečių stogus dengėme šiferiu, kol nesužinojome, kad jis kenksmingas, dabar bandoma įrodyti glifosato žalą. Alternatyva chemijai yra ekologinis ūkininkavimas, tačiau jis neišspręs pagrindinės pasaulinės maisto nepritekliaus problemos. Indijos, Kinijos populiacija auga ir šių šalių gyventojams jau nepakanka grūdų. Jie taip pat nori valgyti mėsą, o mėsiniams paukščiams, galvijams užauginti reikia grūdų. Todėl ūkininkų tikslas yra užauginti kuo daugiau“, - sakė ūkininkas.

Informacija

Glifosatas yra sisteminis, plataus veikimo spektro herbicidas, kuris blokuoja fermentą, gaminantį baltymus augaluose. Jis yra toksiškas bet kokiems augalams, kurie nėra genetiškai modifikuoti būti jam atsparūs. Glifosato piktžolių naikinimo savybes 8-ajame dešimtmetyje užpatentavo JAV bendrovė „Monsanto“. Jos gaminami „Roundup“ herbicidai yra populiariausi pasaulyje.

ve.lt