Katytiškiai prisiminė Ievą Simonaitytę
Katytiškiams patiko pristatyta paroda. Bibliotekos nuotr.
Ieva Simonaitytė – Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja, buities ir išskirtinių lietuvininkų likimų vaizduotoja. Būsimoji rašytoja gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje. Penkerių metų susirgo kaulų džiova, dėl to negalėjo lankyti mokyklos. Skaityti ir rašyti ją išmokė mama. Jaunystėje vaikščiodama su lazdomis ji turėjo dirbti: ganyti svetimas žąsis, prižiūrėti vaikus. 1912–1914 m. I. Simonaitytė gydėsi Augenburgo sanatorijoje Vokietijoje. Grįžusi vertėsi siuvėjos amatu, įsitraukė į lietuvišką veiklą: dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje „Eglė“, bendradarbiavo „Tilžės keleivyje“ ir kitoje Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje.
1921 m. I. Simonaitytė persikėlė į Klaipėdą. Baigė vakarinius mašinraščio ir stenografijos kursus. Dirbo Lietuvos konsulate, „Ryto“ spaustuvėje korektore, „Prūsų lietuvių balso“ redakcijoje, vėliau – Seimelio raštinėje mašininke ir vertėja.
Rašytojos kūrybiniai polinkiai išryškėjo labai anksti. Kūrinėliai buvo spausdinami Mažosios Lietuvos laikraščiuose. 1935 m. I. Simonaitytei už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija. Nuo 1936 m. ji atsidėjo vien literatūriniam darbui. 1938–1939 m. gydėsi Šveicarijoje. Vokiečiams atplėšus Klaipėdos kraštą, I.Simonaitytė apsigyveno Kaune. Nuo 1963 m. iki mirties (1978) I. Simonaitytė gyveno Vilniuje.
Renginio metu mokiniams pristatytos ir rašytojos knygos, kurias jie gali rasti Katyčių filialo fonde.
Straipsnio komentarai
