Švėkšniškiai pagerbė partizanų kapus
Partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią Lietuvoje vyko 1944-1953 m. Be abejo, Švėkšnos krašte jų buvo taip pat, todėl Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos istorijos būrelio nariai kartu su mokytoju Alfonsu Šimkumi vyko aplankyti bei pagerbti jų kapų.
Kartu vyko vienos mokinės senelis - Julius Klumbys. Kadangi jis labai domisi šia tema, mokiniams papasakojo plačiau apie partizanus, jų gyvenimą, nuopelnus ir mirties istorijas. Iš pradžių vykome prie būrio vado Česlovo Čiužo - Vytauto žūties vietos. Toliau judėjome prie Kęstučio apygardos partizanų palaidojimo vietos kapinių, kur aplankėme Jurgio Gailiaus, partizanių sesių Ž. J. Rimkučių ir D. Venskaus kapus. Labai gaila, tačiau neradome partizanų bunkerio Inkakliuose, kuris buvo numatytas mūsų maršrute. Taip pat aplankėme Šarkiškiuose esantį miško kautynių vietą - Antano Kiminio ir Petro Toleikio kapus prie Šilavos Šv. Mergelės paminklo, aplankėme partizanų žūties vietą prie P. Jenciaus sodybos - Edvardo Tarvydo, Stasio Rumšo ir Broniaus Rėbždos mirčiai skirtą paminklą, partizano Felikso Šarkos žūties vietą Padubriuose, partizanų žūties vietą prie A. Norvilo sodybos, kur žuvo Jonas Andijauskas, Leonas Kisielius ir Pečiulis. Stemplėse aplankėme sodybą, kurioje buvo kryžius, skirtas Petrui Oželiui ir Feliksui Urbonui, aplankėme ir žuvusių bunkeryje partizanų vietą, skirtą Čeliauskui Stasiui, Lidžiui Petrui ir Brazauskaitei Joanai. Pravažiavome paminką „Jie žuvo už tėvynės laisvę”, kuriame surašytos žuvusių partizanų pavardės: Z. Tarvydas, P. Jankauskas M. Jankauskas, P. Girčius, J. Vaitkus, J. Meilė, P. Stirbys, S. Eitytavičius, T. Būdvytis ir P. Pužas. Galutinis kelionės maršruto tikslas - Švėkšnos kapinėse esantis partizanų atminimui skirtas paminklas - „Laisvės veltui nebūna”. Prie visų kapų uždegėme po žvakutę.