Sprogo seksualinio priekabiavimo bomba

Pavienių skandalų būta visada

Prisiminkime prieš keletą metų išaiškėjusį faktą, kad garsus lenkų kilmės Holivudo režisierius Romanas Polanskis buvo apkaltintas prieš daugiau nei du dešimtmečius išprievartavęs nepilnametę. Jam teko sprukti iš JAV, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Kitas, plačiai nuskambėjęs sekso skandalas nutiko Baltuosiuose rūmuose tarp prezidento Bilo Klintono ir stažuotojos Monikos Levinsky. Tačiau, kadangi tai nebuvo prievartinis aktas, prezidentui apkaltos pavyko išvengti, bet situacija buvo tikrai ne iš maloniųjų. Dar vienas Ameriką sudrebinęs skandalas kilo paviešinus kunigų pedofilijos tinklo peripetijas.

Votis prakiuro

Dabartinė seksualinio priekabiavimo banga ėmė sparčiai ristis, kai dešimtys šou pasaulio atstovių apkaltino verslo magnatą, prodiuserį Harvey Weinsteiną priekabiavimu ir prievartavimu. Netrukus aktorius Anthony Rappas apkaltino kultinio politinio trilerio „Kortų namelis“ pagrindinio vaidmens atlikėją Keviną Spacey, kad šis priekabiavo, kai jam buvo 14 metų. K. Spacey viešai atsiprašė, prisipažino esąs gėjus, o šeštojo sezono serialas nebebus kuriamas. Žinoma gaila, nes šią politinę epopėją mėgo žiūrėti net buvęs JAV prezidentas Barakas Obama. Praėjusią savaitę buvo apkaltintas ir komikas Edas Westvikas savo vyrišką pasididžiavimą demonstravęs kolegėms viešbučio kambaryje. Kliuvo ir garsiajam Stivenui Sigalui, kurį nepadoriu elgesiu apkaltino aktorė, kurią įžymybė buvo pakvietusi bandymams, bet vietoj to kambaryje atitraukė savo odinių kelnių užtrauktuką.

O kuo mes prastesni?

Pirmiausia šia prasme išgarsėjo atėjęs į Seimą Kauno radijo ir televizijos stočių savininkas Kęstutis Pūkas. Besirinkdamas padėjėjas, jis nesismulkino ir kandidatėms iškėlė sąlygas, kad ir joms darbo laikas nebus reglamentuotas, todėl siūlė išbandyti ir viešbučio lovos minkštumą. Prasidėjus apkaltos procedūroms, seimūnas iš pradžių susirgo, o paskui pranešė, kad jo penktoji žmona padovanojo jau dešimtąjį vaikelį (dukrytę) ir S   eimo vadovybei parašė prašymą, išleisti vaiko priežiūros atostogų visam įstatymo suteikiamam trijų metų laikotarpiui iki 2020 m. spalio 7 d., t. y. likus 3 dienom iki naujų rinkimų. Taigi, vietoj rūpinimosi rinkėjų interesais, parlamentaras sūpuos savo pagrandukę. Gudrus tas Kęstutis...

Prasidėjo teimo procesas, susijęs su Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro jau buvusiu direktoriumi Linu Mariumi Zaikausku ir aktore Erika Račkyte. Pastaroji tvirtino, kad, repetuojant monospektaklį „Mergaitės svajonė“, režisierius ne kartą minėjo, kad po premjeros teks su juo „permiegoti“, tokiu būdu atsidėkojant už repeticijas. Jis taip pat aiškino, kad, turėdama lytinių santykių, galės tapti „žvaigžde“, priešingu atveju – turės išeiti iš darbo. Taipogi du kartus per prievartą ją bučiavęs. Tai toks yra tas Zaikauskas, neigiantis savo kaltę ir pasisamdęs gynybai net du advokatus. Trečioji žinia kaip perkūnas iš giedro dangaus – aktorė Julija Steponaitytė viešai pareiškė, kad prieš 5 metus prie jos „lindo“ bene garsiausias šių dienų lietuvių kino režisierius, tarptautinių festivalių, „Sidabrinės gervės“ laureatas Šarūnas Bartas. „Laikiau paslaptyje bet metas sugriauti tylą“, – sakė aktorė. Tokį jos žingsnį palaikė dalis pramogų verslo atstovų.

Kodėl prabylama pavėluotai?

Iš tiesų, kodėl? Juk apie „lovos“ reikalus sužinojome ne šiandien, apie tai mažesniuose būreliuose kalbama beveik nuolatos, ir tuo niekas nesistebi, nes juk nieko tokio, juk jie „genijai“, o ir paskui „ juk niekas nebekvies filmuotis“. O gal tai kaip sniego lavina – kol ramu, atrodo, iš tiesų ramu, bet ta ramybė labai apgaulinga. O nuo kada, nuo kokio žodžio ar veiksmo prasideda seksualinis priekabiavimas? Kuo jis skiriasi nuo nekalto flirto ar pajuokavimo? Internautai apie šį reiškinį kalba įvairiai: vieni siūlo tokius kuilius kastruoti, kitų nuomone, dabar labai populiaru apkaltinti seksualiniu priekabiavimu – jei negauni to, ko nori, nes tai labai patogu ir niekas nepatikrins. Jų nuomone, priekabiavimas yra tik vienu atveju – jei jis vyksta jėga, kai veidas ar nugara „išvagoti“ nuo nagų.  Prašyti gali ko nori, o duoti ar neduoti – tai jau davėjo teisė. Šiuos pasvarstymus norėčiau baigti anekdotu.

Grįžta Onytė ir Jonukas iš gegužinės.

- Matai, Jonuk, kokie gražūs krūmai, žolytė po jais vešli, minkšta, bet mes ten neisime...

- Kodėl gi, Onyte?

- Na, žinau aš jus vyrus, tuoj pradėsit prašyt.

- O jei rimtai, ar duotum?

- Nu va, akurat, jau ir išprašė!