Ar pakankamai dėmesio skyrė projektuotojai Šilutės specifikai?

Parengtus ir Šilutės rajono savivaldybės tinklalapyje paskelbtus projektus pristatinės, komentuos ir aiškins jų projektuotojai iš sostinės UAB „Plėtros partneriai“. Šių projektinių pasiūlymų atstovu nurodomas Darius Franckevičius.

Pirmuoju projektu dėmesio turėtų susilaukti erdvė priešais Šilutės rajono savivaldybės administracinį pastatą Lietuvininkų gatvės pradžioje. Taip pat ketinama tvarkyti centrinės miesto dalies teritoriją, kuri yra tarp tarybinių karių palaidojimų bei Šilutės evangelikų – liuteronų bažnyčios. Paprastumo dėlei tai vadinama tiesiog Zudermano skvereliu. Savivaldybė taip pat planuoja tvarkyti vadinamąjį  „Šeimos skverelį“ – jis yra tarp buvusio Šilutės H. Šojaus muziejaus ir Šilutės kredito unijos. Neliks be dėmesio ir senosios miesto kapinės šalia geležinkelio. Ten taip pat numatyti įvairūs darbai. Pastabas bei siūlymus Savivaldybės administracijos direktoriui bei projektuotojams jau pateikė Šilutės gražinimo draugijos vardu jos pirmininkas, architektas Egidijus Vidrinskas.

Kalbant apie Savivaldybės aikštės tvarkymo vieną iš aspektų, tose pastabose išsakomas labai aiškus nepritarimas siūlymui perkelti paminklą 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimui arčiau savivaldybės pastato sienos – jo vieta parinkta neatsitiktinai – raudonų plytų siena „simbolizuoja buvusio pastato užstatymą“. Taip pat pastabose sakoma, kad „aikštė“ yra visuomeninė teritorija, naudojama kaip administracinio pastato priklausinys –  viešoji erdvė, kurios projektavimas turi būti kompleksinis ir vykdomas kartu su pastato renovacija vadovaujantis Statybos bei Želdynų įstatymais ir juos įgyvendinamaisiais teisės aktais“.

Pastabos išsakytos ir dėl Zudermano skverelio. Čia atkreipiamas dėmesys, kad „projektiniuose pasiūlymuose teiginiai prieštarauja sprendiniams: „natūralumas“ pasiekiamas sulaiptuojant esamos lomos šlaitus, įrengiant „natūralų“ LED‘inį apšvietimą, kažkuo sustiprinant veją; puošniomis klinkerio plytelėmis sprendžiama „gyvenamosios aplinkos kokybės netolygumo problema, lyginant su Lietuvos didžiųjų miestų gyventojais“ , šalinami saugotini medžiai ir t. t

Kalbant apie „Šeimos skverelį“ yra sakoma: „Aikštės koncepcija turėtų būti  natūralumas ir atvirumas. Siūloma skverą išplėsti visame sklype įrengiant zonas: arčiausiai Lietuvininkų gatvės – miesto renginiams, žemiau - numatant vaikų žaidimų zoną, ir arčiausiai mokyklos- zoną mokiniams. Skveras planuojamas šviesių spalvų, žaismingos estetikos, edukacinių skirtingų dangos paviršių bei aukščių…“. 

Gan griežtų pastabų yra dėl senųjų Šilutės miesto kapinių tvarkymo projekto. Visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad „neveikiančių civilinių kapinių tvarkymo koncepcija turėtų būti orientuota į bendro naudojimo (želdyno) teritorijos, memorialinio parko sukūrimą. Kapinės (neveikiančios) yra bendro naudojimo teritorija, naudojama kaip urbanizuotų teritorijų viešoji erdvė, kurios projektavimas turi būti kompleksinis ir vykdomas vadovaujantis Želdynų įstatymu ir jį įgyvendinamaisiais teisės aktais. Be to, pastebima rašte, savivaldybei bei projektuotojams „atkreiptinas dėmesys į UAB „Šilutės matas“ 2017 06 atliktą inžinerinį topografinį planą, kuriame pažymėtos tik dvi kapavietės (!). Matomai, šis pagrindas sudaro klaidingas prielaidas projektuotojams laisvai, nepaisant susiklosčiusių takų ir užlaidojimų, „buldozeriu“ nutiesti naujus, tiesius takus, o naujų takų trasoje pasitaikančius (saugotinus) medžius pašalinti“. Taip pat atkreiptas dėmesys ir į netinkamą senųjų kapinių tvarkymo projektuotojų požiūrį į intelektinę nuosavybę.

Pastabų miestiečiai gali pateikti ir daugiau. Belieka tik ateiti antradienį į Šilutės seniūnijos salę ir išsakyti savo nuomonę bei poziciją. Ne vienas pavyzdys iš labai netolimos aplinkos rodo, kad visuomenė gali išreikalauti tinkamų valdžios sprendimų. Šie Šilutės miesto erdvių tvarkymo darbai numatyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.