Už paprašytą vandens stiklinę Šilutės medikė pasiuntė į psichiatrinę ligoninę

Ištisai šaukė

„Negaliu. Man dar ir šiandien skauda. Norisi visiems papasakoti, kokie Šilutėje dirba medikai. Apie tai informuosiu ir mūsų Prezidentę, ir į Vokietiją grįžusi parašysiu kanclerei A. Merkel, kaip gyvena žmonės Lietuvoje. Ir kaip paskui galima susigrąžinti emigrantus. Lietuvius bus galima greit į Raudonąją knygą įrašyt, kas čia gali norėti grįžti, kai šitaip elgiamasi“, - pradėjo pokalbį  Irena. Ji sakė, kad kaskart  laiką leidžiant Lietuvoje, vis kažkas nutinka, todėl tenka atsirasti Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Paskutinį kartą, kai naudojosi šio skyriaus paslaugomis, ją priėmė gydytoja M. A. Karbauskienė. „Gulėjau ant sofos. Staiga pasidarė labai bloga. Išpylė karštis. Pasimatavau spaudimą. Jis buvo virš 200. Atvyko greitoji pagalba. Buvo šauni komanda. Elgėsi mandagiai, supratingai ir švelniai. Jaučiausi labai prastai. Džiuvo burna. Skyriuje paprašiau vandens. Seselės pasakė, kad neturi. Paprašiau puoduko, kad vandens galėčiau įsileisti iš krano. Pasakė, kad ir to neturi. Pamačiau kriauklę. Iš saujos atsigėriau šiek tiek. Po kokių 20 minučių pasirodė gydytoja. Ji net neprisistatė, kas ji tokia, nors tą tikrai turėtų padaryti. Tik priėjusi, pirštu besdama į mane, pasakė: „Mažiau gerk, sveikesnė būsi“.  Tada paklausiau: „Tamsta, kas jūs tokia būsite, kad jums visur buteliai vaidenasi?“.  Ji  tęsė toliau: „Gulk, sakiau!“. Tai ji vis kartojo ir šaukė ant manęs. Toks jausmas, kad jai niekas nerūpėjo. Sesutės net ją  ramino. Sakiau, kad galima ir numirti, kai tiek ant tavęs šaukia“, - kalbėjo I. Rupkalvė. Ji tikino, kad išties yra iš tų, kuri tikrai nevartoja alkoholio. Pasak pašnekovės, ir jos vyras to nedaro, mat jis yra po širdies operacijos.

Galvojo, kad veš į Klaipėdą

Anot  Irenos, gydytoja pasakė, kad ją veš į Klaipėdos ligoninę taip kaip stovi – su chalatu, mat tokią ją atvežė iš namų greitoji. Moteris neva praktiškai medikės nebuvo net apžiūrėta, jokių vaistų jai nebuvo duota. Pasak Irenos, netrukus ji buvo išvežta. Šalia  buvo ne tik medikai, bet ir policijos pareigūnai. „Jaučiausi vis blogiau. Atrodė, kad tuoj ištiks infarktas. Galvojau, kad čia Lietuvoje tokia tvarka – vežant į ligoninę, lydi policininkai. Keistai jaučiausi. Tik nuvežta į ligoninę, supratau, kad mane atvežė į psichiatrinę ligoninę, esančią Švėkšnoje, nors galvojau, kad mane veš į Klaipėdą, nes taip buvo sakiusi. Kodėl su manimi taip pasielgė? Už tai, kad vandens paprašiau? Švėkšnoje atėjo budintis gydytojas. Pažiūrėjo į mane ir paklausė  atlydėjusių medikų, ko čia mane atvežė, liepė vežti atgal ir baigti krėsti juokus. Švėkšnoje gydytojai elgėsi švelniai. Davė kažkokią tabletę išgerti. Nenorėjau to daryti, bet tuoj buvo priminta, kad pasižiūrėčiau, kokie pas juos vyrai augaloti dirba ir jei nepadarysiu pati, jie vaistus sugirdys patys“, - tęsė pašnekovė.

Pažadėjo išsiaiškinti

Išaušus rytui, moteris paskambino savo vyrui, kad šis atvažiuotų ją paimti iš ligoninės.  Kitą dieną ji nuėjo pas vyriausiąjį Šilutės ligoninės gydytoją, tačiau  jis dėl užimtumo jos priimti negalėjo. Tą padarė  pavaduotojas Vytautas Žvirblis. Jis liepė I. Rupkalvies ateiti kitą dieną, pažadėjo viską išsiaiškinti, mat net pats stebėjosi, kaip medikas taip gali elgtis.

Kitą dieną pas jį užsuko sergančios moters vyras. Tačiau atsakymų taip ir negavo. Daugiau ligoninės vadovų slenksčio pora nemindė, nes išvyko namo į Vokietiją. „Dabar mano toks amžius, kad nori ar ne, bet vis tenka bendrauti su medikais. Tačiau, kai  susiduri su tokia kaip  M. A. Karbauskiene... Tokios tik tam, kad į kapus nuvarytų. Paduočiau tą medikę į teismą, bet tam neturiu laiko. Neilgai Lietuvoje būnu“, - baigė pokalbį emigrantė.

Apie šią situaciją kalbėjomės ir su vyriausiuoju gydytoju Dariumi Steponkumi. Jis apie šią istoriją nieko nebuvo girdėjęs. „Medikės M. A. Karbauskienės Šilutės ligoninėje nebebus. Visada atsiprašome, jei pacientas patiria nepatogumų. Nesvarbu, ar tame yra teisybės, ar jos nėra“, - kalbėjo ligoninės vadovas. Jis prašė I. Rupkalvies susisiekti, mat norėtų  pats pasikalbėti apie jos patirtus nepatogumus. „Bet koks pacientas turi išeiti patenkintas. Niekas iš medicinos personalo neturi teisės jo įžeisti. Jei jis pas mus pakliuvo, vadinasi jam reikia pagalbos“, - baigė pokalbį D. Steponkus.