Jubiliatas iš Bliūdsukių – tvirtas kaip ąžuolas

Visas gyvenimas už vairo

Juozas – kaimo vaikas. Kilęs iš Vainuto valsčiaus, augo ir „vargelį vargo“ kartu su septyniais broliais ir seserimis. Nekonkretindamas darbų, kuriuos teko vaikystėje ir jaunystėje nudirbti, tik mostelėjo ranka – visko būta. Tačiau sugebėjo baigti 7 progimnazijos skyrius Vainute, o paskui lankė vairuotojo kursus Klaipėdoje, o kai atsisėdo už vairo – tai jo nepaleido net 56 metus. Didžiąją tų darbo metų dalį vairavo pienovežius – 15 metų Kintų pieninėje, o paskui 25 metus Šilutės „Rambyne“.

Juozo gyvenimo moterys ir vaikai

Tik geru žodžiu jubiliatas minėjo savo pirmąją žmoną Antaniną, su kuria pragyveno 30 metų. Susipažino Natkiškiuose,  ji nebuvo eilinė kaimo mergina, o pašto viršininkė. Pats Juozas savęs „prasčioku“ irgi nelaikė – juk ne kiekvienas tais laikais galėjo pasigirti nuosavu automobiliu, o jis jau turėjo „Pobiedą“. Taigi, įsisodino į ją Antaniną ir nebepaleido. Su dabartine gyvenimo drauge Salomėja susipažino per „darbinę“ veiklą: Juozas surinkinėdavo iš skyrių pieną, o Salomėja buvo supirkimo punkto vedėja. Ir ne tiek svarbu, ar iš pirmo karto krito vienas kitam „ į akį“, ar prireikė ilgesnio laiko, bet jie kartu jau 22 metus. J. Žvirblis su žmona užaugino tris dukras: dvi šiuo metu gyvena toli „už jūrų marių“ Čikagoje, viena Klaipėdoje. Paklaustas, ar nebuvo kilęs noras pačiam nuskristi už Atlanto pas dukteris, Juozas atsakė neigiamai: „Kalbos nemoku, o ką aš ten – į dangoraižius spoksosiu?“

Gyvenimas prabėgo šuoliais

Gyvenimo draugė prasitarė, kad vieno pokalbio metu  Juozas net pats nustebo, kad jau tiek metų prabėgo ir net nuliūdo. „O aš jam sakau, ne liūdėti reikia, o džiaugtis tiek metų sulaukus. Juk kiek jaunesnių žmonių jau yra išėjusių į Amžinybę“, - sakė Salomėja. Jubiliatas  gailisi tik vieno dalyko – kad pardavė namą, kurį buvo pasistatęs Šilutėje, Naujakurių kvartale. Nors nemažus pinigus už jį gavo, bet, keičiantis santvarkai, banke laikytos santaupos labai nuvertėjo. Bet, „nutekėjęs“ į Bliūdsukius pas Salomėją, nesikundžia. Mėgsta žemės ūkio darbus, buvo susipirkęs visą reikalingą techniką, padargus. Kitaip pasakius, gyveno ūkiškai. Dar ir dabar tvarte mūkia karvutė, o po kiemą vaikštinėja trys „pylės“. Sveikata nesiskundžia, nors širdies ritmą reguliuoja „motoriukas“.

„Gyvenu gerai, nesiskundžiu, pinigų ir maisto turiu, dar ir „šimtgramį“ kraujagyslių praplėtimui retsykiais išlenkiu“, - su šypsena prasitarė pašnekovas. Ir sveikindami oficialiai, ir vaišindamiesi visi linkėjo geros sveikatos ir pasimatymo po penkerių metų.