Rajono vadovai susitiko su spaudos atstovais

Švietimo sistemos vadovų problema aktuali ne tik Šilutėje

V. Laurinaitis pasisakymą pradėjo nuo to, kad buvo nuvykęs į Seimą, kuriame su kitų rajonų merais buvo susitikęs su Švietimo reikalų komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša ir Švietimo ministerijos viceministru Kazakevičiumi ir diskutavo apie iškilusią problemą, susijusią su švietimo įstaigų vadovų trūkumu. Kaip rašė ir „Šilokarčema“ Šilutėje šiuo metu trūksta 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų ( Kretingoje – 4 ). Visi susitikime dalyvavę rajonų merai pritarė nuomonei, kad reikia keisti vadovų kompetencijos vertinimą. V. Laurinaitis siūlė jo visai atsisakyti, kiti rekomendavo padaryti jį neesminiu, o viceministro nuomone, vertinimo kriterijus dar labiau reikėtų sugriežtinti. Šilutės vaikų lopšeliui-darželiui „Raudonkepuraitė“ pavyko surasti kandidatę laikinai užimti direktorės pareigas, dar dviejų ieškoma. Ši problema ypač paaštėja tuomet, kai atostogauti išeina direktorių pavaduotojos, tuomet nebėra kam pasirašyti ant algalapių ir kitų dokumentų. Dar vienas susitikime iškeltas klausimas – ar buvo atliktas monitoringas, kokią naudą davė būsimų vadovų kompetencijos vertinimas, o gal atvirkščiai? Meras V. Laurinaitis patikino, kad kitų metų pradžioje pasikeitimai turėtų būti.

Ar iš tiesų mūsų rajone tiek daug bedarbių?

Statistiniai duomenys byloja, kad Šilutės rajone yra net 12 proc. bedarbių, užsiregistravusių Darbo biržoje, kai net toks atkampus rajonas kaip Skuodas jų turi dvigubai mažiau. Meras priminė, kad lapkričio mėn. šiuo klausimu minėtoje įstaigoje vyko susitikimas, dalyvaujant seniūnams. Išanalizavus situaciją, paaiškėjo, kad į bedarbių sąrašus įtraukiami emigrantai, kurie čia užsiregistruoja ir vėl išvyksta uždarbiauti, realibitacijos centruose gyvenantys, kurie turėtų gydytis, o ne registuotis biržoje. Bet neužsiregistravusiems nebūtų mokamos pašalpos. Bedarbių sąrašuose yra ir ūkininkų, pavyzdžiui, vienas šeimos narys ūkininkauja, kitas „stovi“ Darbo biržoje. „ Aišku, kad sąrašas yra išpūstas, o tie skaičiai kenkia viso rajono reputacijai“, - sakė V. Laurinaitis. Jis akcentavo priešingą situaciją – statybinės organizacijos sezono metu net paprastų darbininkų, galinčių dirbti tik su kastuvu, negalėjo surasti. Darbuotojų ieško baldų kombinatas, į jį, kaip ir į statybos įmonę „Germanika“, žmonės į darbą vežiojami iš aplinkinių rajonų, net iš Jurbarko. Kaip buvo pastebėta, nemažame Darbo biržos pastate dirba visas būrys tarnautojų, o  bedarbių – vos vienas kitas. Jų padaugėja tik tomis dienomis, kai reikia užsiregistruoti. „Man susidarė toks įspūdis, apie tai sakiau ir direktoriui, kad kuo daugiau užregistruotų bedarbių (šiuo metu 2,5 tūkst.), tuo daugiau etatų galima turėti“, - sakė meras. Administracijos direktoriaus pavaduotojo V. Pozingio nuomone, šis bedarbių procentas akivaizdžiai sumažėtų, jei socialinių išmokų, pašalpų mokėjimas būtų perduotas savivaldybių žinion, o jos jas paskirstytų seniūnijoms. Ten bedarbiai būtų registruojami, kiekvieną rytą ateitų kaip į darbą, gautų minimalų atlyginimą, o juos galėtų pasisamdyti ir verslininkai, ir ūkininkai. Be to, pačios seniūnijos turi nemažai įvairių sezoninių darbų. „Tegul padaro tokį eksperimentą Šilutėje, tuomet ir pamatysime, koks tas bedarbių procentas“, - sakė V. Pozingis.

Patentininkų turėtų sumažėti

Rajono teryba turėtų pritarti patentų ir verslo liudijimų kainų didinimui, bet tik statybinėms įmonėms ir automobilių remontu užsiimantiems asmenims. Rajono vadovų nuomone, su patentų išdavimu dar labai daug netvarkos. Jie neturėtų būti išduodami perpardavinėtojams, o tik tiems, kurie patys pagamina ir nori realizuoti savo produkciją. „Taip yra visoje Europoje“, - sakė direktoriaus pavaduotojas. „O pas mus vos ne kiekvienas patentininkas turi savo darbdavį“, - jam antrino mero pavaduotojas A. Bekeris. Anot jų, patentai, pagal Finansų ministerijos patvirtintas taisykles, gali būti išduodami metams, ber juos galima išsipirkti ir 5 dienoms. Tuo ir naudojasi apsukresni verslininkai. Pavyzdžiui, įmonė, gaminanti baldus, išsiperka patentą tik tuomet, kai ruošiasi realizuoti produkciją. Dar daug netvarkos su garažuose įsikūrusiais automobilių „servisais“. Jų darbo „vaisiai“ neretai būna krūvos paliktų šiukšlių, padangų ir pan.. O savivaldybė faktiškai neturi jokių kontrolės mechanizmų. Tuo užsiima „Sodra“, VMI ir kitos kontroliuojančios institucijos.

Projektai ir darbai ateičiai

Jau yra parengtas projektas su T. Ivanausko zoologijos muziejumi dėl farvaterio išgilinimo Kuršių mariose nuo Nidos iki Ventės rago. Šie darbai turėtų būti atlikti iki vasaros pradžios. Vagos išgilinimas turėtų suaktyvinti turistų srautus iš Nidos į ornitologinę stotį, kitas Kintų seniūnijos lankytinas vietas. Tačiau kol kas finansavimas skirtas tik farvaterio gilinimui, o dar reikės paženklinti vandens kelio ribas, išplėsti infrastruktūrą. Visus šiuos darbus reikės derinti ir su Neringos savivaldybe.

Kaip suaktyvinti turistinius maršrutus tarp trijų susigiminiavusių savivaldybių – Bartu (Vokietija), Kolobžego (Lenkija) ir Šilutės – diskutuota ir pasirašytas ketinimų protokolas šilutiškiams lankantis Bartu (11 tūkst. gyv.). Tai vadinamasis trijų pietinių Baltijos valstybių vandens maršrutas su išsamia informacija apie šių savivaldybių lankytinas vietas. Jau ir dabar vykdomi konkretūs projektai, susiję su banglenčių sportu ir buriavimu.

Meras užsiminė ir apie „Baltąją knygą“, kurioje rašoma apie regionų plėtros specializaciją. V. Laurinaitis paminėjo, kad pagal investicijų įsisavinimą, Šilutės rajono savivaldybė yra trečia šalyje. Per dvejus metus investuoti 38 mln. eurų, kai gretimoje Kretingoje įsisavintas tik 1 mln.. Prioritetinėmis sritimis ir toliau išliks kaimo turizmas, baldų gamyba, žemės ūkis.