„Karštas“ Savivaldybės tarybos posėdis
Tradiciškai paskutinį mėnesio ketvirtadienį vyko aštunto šaukimo Šilutės rajono savivaldybės tarybos 29 posėdis. Jo metu buvo svarstoma keletas sprendimo projektų, kurie kėlė nemažas politikų emocijas bei ugningas kalbas. Iš šalies stebint, kartais atrodė, kad šios Tarybos pirmininkas, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, pamažu tampa vienvaldžiu posėdžio šnekėtoju. Naudodamas įvairią retoriką, jis kartais neleisdavo tarybos nariams nei paklausti, nei pasisakyti. Vienu atveju buvo remiamasi Tarybos reglamentu, kitu – apeliuojant į moralinius aspektus. Nežiūrint posėdžio metu kunkuliavusių emocijų bei ginčų, visi 27 posėdžiui suplanuoti sprendimai buvo priimti.
Priimti sprendimai
Galima sakyti, „karštų“ sprendimo projektų būta tik keletas. O dauguma tiesiog darbiniai, kuriuos būtina priimti. Tad buvo patvirtintos leistinų pareigybių skaičius švietimo įstaigose, sprendimas dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo organizavimo švietimo įstaigose, kiek patikslintas tarybos reglamentas, suvienodinant įvairių pavaldžių tarybai įstaigų ataskaitų pateikimo grafikus, papildyta savivaldybės remiama daugiabučių energetinio efektyvumo programa, pritaikytos valstybės teisės aktams Savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklės, pritarta krašto savivaldybių partnerystės programai. Tuo pačiu sumažintas savivaldybės įmonės UAB „Šilutės vandenys“ įstatinis kapitalas. Tai leis įmonei paprasčiau kreiptis į bankus paramos, kitu sprendimu perduotas turtas savivaldybės įmonėms, perimtos kai kurios patalpos. Įdomus ir iki šiol lyg ir nebūtas sprendimas, kai buvo paskelbta apie aukciono būdu išnuomojamą savivaldybės patikėjimo teise valdoma žemę. Ji yra Minijos (Mingės) kaime. Kažkaip nė vienam politikui neužkliuvo, kad toje vietoje rinkos kainomis žemė yra labai brangi, Tarybos sprendimu pradinė aukcionui nustatyta labai žema - 21 euro - pradinė kaina.
Šį posėdį buvo labiau laikomasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išaiškinimo, kad politikai apie nusišalinimą, svarstant pateiktus sprendimus, turi pareikšti dar prieš prasidedant posėdžiui. Tai padarė ir vėliau, svarstant sprendimus, nebedalyvavo Alfonsas Vanagas, Laimutė Ūselienė, Algirdas Gečas bei Saulius Vytuvis.
Emocijos
Jos kilo svarstant sprendimo projektą dėl Aidos Vindžigelskienės skyrimo laikinąja Šilutės lopšelio-darželio „Raudonkepuraitė“ direktore, skiriant jai 6,77 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, kol bus paskirtas lopšelio-darželio vadovas. Kad tai nebus paprastas sprendimas, buvo galima spręsti dar prieš tvirtinant posėdžio darbotvarkę: tarybos narys Arūnas Pupšys pasiūlė iš viso nesvarstyti jo posėdyje. Siūlymą jis paaiškino tuo, kad įstaigai turi vadovauti pavaduotojas, kol nebus paskirtas nuolatinis įstaigos vadovas. Meras atsakė iš karto, kad šiuo metu nėra vadovų trijose įstaigose. Problema yra ta, kad norintį išeiti atostogų direktoriaus pavaduotoją arba ligos atveju, jo pakeisti nėra kuo. Taip, anot mero V. Laurinaičio, elgiamasi ir kitose savivaldybės, skiriant laikinus vadovus. O per tą laiką ieškomas naujas vadovas. Ir šis paskyrimas neturi jokios garantijos, kad laikinasis vadovas taps ir nuolatiniu vadovu. Meras tik džiaugėsi, jog atsiranda žmonių, kurie, neturėdami garantijų, imasi vadovauti įstaigoms. Dar buvo bandoma sužinoti, ar pretendentė turi išsilaikiusi bendrųjų švietimo įstaigų kompetencijų testą, ar jį laikė pavasarį? Balsuojant sprendimo projektas liko darbotvarkėje. Tiesa, tik Tarybos pirmininko teise merui pasinaudojus dvigubu savo balsu. Vėliau, pristatydama šį sprendimą, Socialinio komiteto pirmininkė L. Uselienė taip pat sakė, kad daug diskusijų kilo komitete, po balsavimo teikti svartyti šį sprendimą pavyko tik taip pat pasinaudojus kaip pirmininkaujančios dvigubu balsu.
Posėdyje buvo pretendentė, todėl A. Pupšys jai uždavė klausimą: „Atėjusi į brandų kolektyvą, kaip įsiliesite į jo darbą?“ A. Vindžigelskienė sakė, kad mėgo spręsti problemas, ypatingai jai artima diskutuoti komandoje. O jei teks dirbti šalia vaikų – tikrai pasistengs, kad įstaiga būtų tokia, kuria galėtų didžiuotis vaikų tėvai, pedagogai. Zigmantas Jaunius, pastebėdamas, kad pretendentė yra iš Vainuto, o meras taip pat iš ten, paklausė: Ar esate laikiusi bendrųjų gebėjimų testą?“ Tačiau A. Vindžigelskienei nereikėjo nieko sakyti, nes meras užprotestavo: „Nemanau, kad čia reikia asmeninių duomenų... Gerbkim kiekvieną žmogų ir tą turimą asmeninę informaciją. Šiandien tvirtiname vadovą be kompetencijų įvertinimo“. Z. Jaunius nesutiko su mero replika ir dar kartą pakartojo aiškų klausimą, o meras vėl replikavo, kad kandidatui nebūtina į tai atsakyti.
Opozicijos vardu kalbėjo Algirdas Gečas. Jis pastebėjo, kad tai nemažas diskusijas kėlęs klausimas, kurį nori aptarti. Jis sakė norintis žinoti, kodėl keičiama laikina vadovė, kuri turi bendruomenės palaikymą. Tarybos nario žiniomis, ji sutinka eiti šias pareigas. Anot politiko, stebina, kad į vadovus siūlomas kandidatas, kuris neturi vadybinio darbo patirties, „o vien gerų norų bendrauti su vaikais nepakanka“. Opozicijos nuomone, sakė A. Gečas, skirti tokiu būdu laikinus vadovus – neįtikinama. Meras kalbėjo, kad šiuo atveju buvo išsakyti politiniai motyvai. O ugdymo įstaiga yra depolitizuota, todėl pasiūlė žiūrėti į realų gyvenimą bei situaciją. Balsavus 13 už, 6 prieš ir 3 susilaikius, balsų dauguma A. Vindžigelskienė buvo paskirta laikinąja ikimokyklinės ugdymo įstaigos „Raudonkepuraitė“ vadove..
Verslo liudijimai taip pat kaitino aistras
Sprendimo projektą „Dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, 2018 metų fiksuoto pajamų mokesčio dydžių ir mokesčio lengvatų patvirtinimo“ pristatė Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje pirmininkavęs mero pavaduotojas Algis Bekeris. Ji sakė, kad vyko susitikimai bei svarstymai ne tik su politikais, bet ir su verslo bendruomene. Žodžio paprašęs Tarybos narys Antanas Martinkus sakė, kad ne didinti, o mažinti verslo liudijimų kainą vertėtų. Nes stambieji verslininkai užgožia smulkiuosius. Ir ypatingai kaimo vietovėse. Kas dirba – sulindę į pogrindį. Todėl pasiūlė statybos ir automobilių patentus palikti, o kitiems padaryti vieno euro simbolinį mokestį. Tuomet tas simbolinis mokestis ir gali paskatinti žmones dirbti legaliai. Ir pasiūlė bent metus laiko tai išbandyti.
Tarybos narys Arvydas Jakas paklausė, ar teisingai supranta, jog kai kurioms veikloms patento mokestis ne mažinamas, o didinamas? Ir pridūrė - kiek padidės savivaldybės biudžetas, kai bus surinkti padidėję už juos mokesčiai? Meras ėmėsi kalbėti už Administraciją, teikdamas, kad sunku pasakyti. A. Jakas pastebėjo, kad tik didinimas paskatins ne vieną trauktis į šešėlį. Jis taip pat sakė, kad kai kurių tarybos narių veikla panaši, kaip ir dirbant su patentais (greičiausiai jis turėjo mintyse statybos, autoservisų įmones). Tuomet pastebėjo, ar jie gali didinti mokesčius galimiems konkurentams? Anot jo, taip žmonės mato esančią neteisybę ir gal tai ir prisideda prie apsisprendimų emigruoti. Administracijos direktorius Sigitas Šeputis vis tik atsakė, kad praėjusiais metais už patentus savivaldybė surinko apie 50 tūkstančių eurų. Ir pridūrė, kad tie patys „servininkai“, pasiėmę mažai kainuojančius patentus, šiukšles palieka Savivaldybei – iš buvusių medinių garažų vietos, vadinamo „šanchajaus“, savivaldybė išvežė 1600 tonų šiukšlių. Ir tai buvo apmokėta savivaldybės mokesčių mokėtojų pinigais.
Šiuo sprendimu visiems, išskyrus statybą bei automobilių remontą, kuriems didėja patentas, kaina 2018 metais liks ta pati. Balsuojant tik mero balsu projektas buvo patvirtintas: 10 balsavo už sprendimą, 3 buvo prieš, o 7 susilaikė.
Posėdžio pabaigoje vėl buvo grįžta prie sprendimo dėl šių mokesčių. Meras V. Laurinaitis sakė, kad, peržiūrėjus balsavimo rezultatus, paaiškėjo, jog vienas Tarybos narys nebalsavo. Todėl pasiūlė apsispręsti: ar balsuoti iš naujo, ar sprendimą dėl mokesčio už patentus laikyti nepriimtu. Tuomet prasidėjo nusišalinimai: pasitraukė A. Jakas, Jonas Jatautas, kiti. Pakartotiniame balsavime dėl mokesčių už patentus balsavo tik 14 politikų: 11 pasisakė už, 1 balsavo prieš ir 2 susilaikė. Sprendimas įsigaliojo.