8-ios domybės apie melą: daugiausia meluojama sausį

1. Dvejų metų vaikas jau gali sąmoningai meluoti. Šis gebėjimas atsiranda išmokus vaikščioti.

2. Raštu žmonės meluoja dažniau negu bendraudami akis į akį.

3. Tikėjimas, kad meluojantysis negali žiūrėti į akis, yra klaidingas.

Psichologas Richard’as Wiseman’as atliko tyrimą ir nustatė, kad tiesą sakantys ir meluojantys žmonės elgiasi vienodai, t. y. kartais nusuka žvilgsnį į šalį, žiūri į viršų arba į dešinę pusę.

Nepaisant to, kad melo detektoriumi atliktų testų rezultatai naudojami teismuose kaip įrodymas, yra daugybė įrodymų apie galimybę šį aparatą apgauti. Melo detektoriai matuoja žmogaus jaudulį ir baimę, o daugybė melagių išmoko šaltai elgtis netgi patekę į kompromituojančią situaciją.

4. Per Melagių dieną apgauti pavyksta maždaug 62 % žmonių.

5. Moterys dažnai meluoja apie suvalgytas maisto porcijas ir bando nuslėpti pomėgį saldumynams. Didžiosios Britanijos tyrėjai nustatė dažniausiai dailiosios lyties atstovių sakomas melagingas frazes, kai šios bando pasiteisinti dėl valgymo įpročių, kartais ir sutrikimų: „Tai buvo tik mažas kąsnelis“, „Suvalgysiu sočius pietus, tačiau po jų užkandžiausi visai nedaug“, „Tik retkarčiais pasilepinu“, „Visada valgau 5 kartus per dieną, nes taip pataria dietologai“ ir kt.

6. Daugiausia meluojama sausio mėnesį. Tai dažniausiai susiję su Kalėdų proga gautomis dovanomis, švenčių veiklomis ir persivalgymo rekordais prie švenčių stalo.

7. Melas dažniausiai būna spontaniškas, o ne apgalvotas iš anksto.

8. Kiekvienas amerikietis vidutiniškai meluoja 11 kartų per savaitę.
2005 m. Pietų Kalifornijos universitete atliktas tyrimas rodo, kad meluojantys asmenys turi daugiau baltosios medžiagos savo smegenų prefrontalinėje žievėje. Tai reiškia, kad melagiai yra intelektualesni.