Ūkininkai pasilieka mokesčių rojuje

Taisydama įstatymus, priversiančius mokesčių mokėtojus sunešti valstybei turtingesnį biudžetą, Seimo dauguma jau palaimino akcizų dyzeliniam kurui didinimą. Mažiau nei po mėnesio už 1000 litrų dyzelino visi mirtingieji turės mokėti ne 330,17, o 347 eurus, o žemės ūkio veiklos subjektai - vietoj 21 euro - 56 eurus. Tai įvardyta kaip pavyzdys ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, kaip valdantieji ūkininkai patys save skriaudžia...

Smūgis stambiesiems žemvaldžiams - Pelno mokesčio įstatymo griežtinimas. Mat iki šiol nuo savo pelnų valstybei nukratydavę vos 5 proc. trupinių, kitąmet jie privalės krestelėti dvigubai daugiau ir papildyti biudžetą apie 3 mln. eurų. Bet žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms vis tiek išlieka 5 proc. pelno mokesčio lengvata. Tuo tarpu visas kitas verslas daug metų be jokių ginčų privalo mokėti valstybei 15 proc. nuo pelno.

Valdančioji dauguma už gerklės griebia ir nekilnojamojo turto (NT) savininkus. Tiems, kam pavyko užgyventi brangesnį nei 220 tūkst. eurų NT, priklausomai nuo jo vertės, mokestis kils nuo 0,5 proc. iki 2 proc. Iš didžiulio NT mokesčio lengvatų sąrašo išbrauktas laidojimo paslaugų verslas, mat kuo toliau, tuo daugiau gyventojų prireikia šios paskutinės paslaugos, ir jos kainos vis kyla. Tačiau žemės ūkio veiklai fizinių asmenų ir bendrovių, kurios 50 proc. pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos, naudojamas NT ir toliau lieka apmokestintas 0 tarifu.

Seime svarstytos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos, kuriomis drastiškai nuo 45 tūkst. iki 15 tūkst. eurų mažinama visų individualių veiklų GPM lengvatinio 5 proc. apmokestinimo riba. Išskirtinai ūkininkams nuo šią ribą viršijančių pajamų siūlomas lengvatinis 10 proc. GPM tarifas, o kirpėjoms, batsiuviams, smulkiems turgaviečių prekeiviams ir daugybei kitų savarankiškai dirbančiųjų - 15 proc. Be to, Seimo ūkininkai darniai balsavo už naują lengvatą - į sąnaudas bus leidžiama įtraukti žemės pirkimo išlaidas (20 m. kasmet po 5 proc.), o tai dar labiau sumažins galutinį GPM.

Įspūdis, kad nuo lengvatų gausybės koktu net kai kuriems Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovams. GPM įstatymo pakeitimo projektui Seimo nariai Arvydas Nekrošius ir Rima Baškienė mėgino „pramušti“ Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos prašymą nors iki 20 tūkst. padidinti ribą, nuo kurios pradedamas skaičiuoti 15 proc. pajamų mokestis. Biudžeto ir finansų komitetas stojo piestu - galbūt todėl, kad kilstelėti pajamų „lubų“ nepasiūlyta besiverčiantiems individualia žemės ūkio veikla? Tačiau balsuodami parlamentarai pritarė, kad mažieji verslininkėliai 5 proc. lengvatą turėtų iki 20 tūkst. eurų pajamų, o 15 proc. GPM būtų taikomas uždirbus daugiau kaip 35 tūkst. eurų.

A.Nekrošiaus požiūriu, mažesnes pajamas gauna ir vargingiau gyvena ne ūkininkai, ramstomi ES išmokomis, o individualia veikla besiverčiantys žmonės: „Ir aš kadaise turėjau individualią veiklą, žinau, iš ko tie mokesčiai susideda ir kaip tie žmonės gyvena. Jie sau darbo vietas susikuria, ir dar vienam kitam samdomam darbuotojui, ir neturi jokių didesnių galimybių, pavyzdžiui, kaip ūkininkai. Bet aš jų tarpusavyje nepriešinu, nes ir vieni, ir kiti pakankamai daug nuostolių turi“.

Ne tik eiliniams mokesčių mokėtojams, bet ir Valstybės kontrolei užkliūva, kad ūkininkai daugybę metų naudojasi net 25-iomis įvairių mokesčių lengvatomis, kurių pagrįstumas iki šiol neįvertintas, o valstybės biudžetas dėl to netenka pajamų. Vien dėl akcizo lengvatos žemės ūkyje naudojamam dyzelinui pernai biudžetas neteko 107 mln. eurų. Tiesa, trūkstamas pajamas politikai savo sprendimais išreketuoja iš kitų visuomenės grupių...

Ve.lt