„Advento šviesa beldžiasi į sielą“

Tautodailininkė Angelė Rauktienė vakarą pradėjo S. Nėries žodžiais:

„Ruduo keliauja kalnais ir kloniais nykus ir pilkas, voratinklių gijom, lapais geltonais laukus apvilkęs...“ Šio gražaus susibūrimo pradžioje uždegti Advento žvakes buvo pakviestas Vainuto seniūnas V. Mockus ir bendruomenės nariai. Seniūnas pasidžiaugė gausiai susirinkus ir išreiškė tikėjimą, kad ir ateityje netrūks tokių renginių, kurie suburia kaimo žmones. Klebonas D. Židackas linkėjo kiekvienam laikantis Advento meto tradicijų, pajusti kūdikėlio Jėzaus gimimo laukimo prasmę, ramybę. Linksmai spragsint žvakių liepsnelėms, skambėjo posmai, dainos. Viena po kitos kaimo moterys pasakojo, kaip senovėje žmonės vakarodami nudirbdavo daugybę darbų. Rinkdavosi kurioje nors gryčioje ir kartu plėšydavo plunksnas, pašydavo vilnas, vydavo virves, verpdavo ir megzdavo
Prisimenant senuosius papročius galimybę visa tai išbandyti turėjome ir mes. Salės pakraštyje puikavosi verpimo ratelis, buvo padėta vilnų, plunksnų, „lekiatas“ virvėms sukti. Kad mums būtų įdomu vakaroti,  pasirūpino A. ir V. Raukčiai. Verpimo paslapčių mokė garbaus amžiaus senjorė  Genovaitė Gečienė, virves vyti – Vytautas Rauktys. Ir dabar kaimo moterys vakarų neleidžia veltui: Virginija Malukienė ir Antanina Jakienė –mezga, Juzefa Palubinskienė piešia paveikslus, Staselė Ežerskienė kuria eiles. Visoms darbštuolėms A. Rauktienė įteikė po stiklainėlį medaus palinkėdama atrasti laiko ir puodeliui arbatos su medumi. Visą vakarą salėje sklandė džiugi Advento laukimo nuotaika, netilo pašnekesiai, žaidimai, dainos. Ši šilta ir jauki Advento vakaronė dar labiau suartino bendruomenę, uždegė šiltas gerumo ugneles kiekvieno širdyse.