Užmušęs draugą, atsipirko tik lygtiniu laisvės atėmimu

Po eismo įvykio vairuotojas apie tai nepranešė policijai, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos ir, palikęs transporto priemonę, iš įvykio vietos pasišalino. Aišku, jis tokiu būdu išvengė neblaivumo patikrinimo, nepasirūpino nukentėjusiaisiais, kuriems grėsė realus pavojus jų gyvybei.

Automobilio gale sėdėjęs A. S. mirė nuo atviro kaukolės skliauto ir pamato lūžimo su galvos smegenų sutraiškymu, dešiniojo šlaunikaulio lūžimo. Automobilio priekyje sėdėjusiam D. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. patyrė galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, dešinio šlaunikaulio lūžimą, dešinės pusės gaktikaulio abiejų šakų lūžimą, trauminį šoką, žarnyno disfunkciją.

Kaltinamasis teisme aiškino, kad tą vakarą jie visi išgėrė apie pusę butelio, šiaip važinėjosi po Žukų gyvenvietę. Vėliau nusprendė važiuoti namo,  pagrindinėje kaimo gatvėje automobilis pradėjo slysti, bandė jį tiesinti, tačiau jis vis tiek trenkėsi į medį. Atsipeikėjęs pamatė, kad priekyje sėdėjęs draugas jam ant peties yra padėjęs galvą. Pabudęs vaikinas sakė, kad jam skauda koją. Atsisukęs į automobilio galą, pamatė antrąjį draugą ir suprato, kad jis nebegyvas. Išlipęs iš automobilio, ištraukė D. K. ir parnešė į jo namus, kad nesušaltų. Greitosios pagalbos jam nekvietė, nes manė, kad jam sužalota tik koja. Neskambino ir policijai, nes buvo išsigandęs atsakomybės ir buvo šoko būsenos. Parėjęs namuose naktį prasėdėjo kampe, o ryte nuėjo pas dar vieną draugą. Mat norėjo sužinoti daugiau apie tai, kaip įvykiai klostėsi po avarijos. Ten kompanija gėrė šampaną.

Tuo metu jam į mobilųjį telefoną paskambino policijos pareigūnai ir paklausė, kur jis yra. Jiems  prisipažino padaręs eismo įvykį ir nurodė adresą, kur atvažiuoti jo pasiimti.

Nukentėjusysis D. K. prisiminė tik akimirkas, kaip jį kažkas ištraukė iš automobilio ir nešė. Kai atsibudo, čiupinėjo save, buvo sunku kvėpuoti, todėl pradėjo cypti ir ranka daužyti stalą. Atbėgo sesuo, kuriai pasakė, kad įvyko avarija. Paskui atsiminė, kad gulėjo ligoninėje. Jam buvo nustatyta daugybė sužalojimų, kuriuos tebesigydo ir dabar.

D. K. mama, šioje byloje pripažinta nukentėjusiąja, teisme pasakojo, kad tą naktį išgirdo lojantį  šuniuką ir, eidama pažiūrėti, kodėl jis loja, išgirdo, jog kažkas cypia. Dukra pasakė, kad cypia brolis, todėl nubėgo į sūnaus kambarį ir pamatė jį numestą ant lovos su rūbais ir batais. Sūnus buvo kruvinas ir duso bei pasakė, jog miršta ir kad buvo avarija. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą...

Nuvažiavus į ligoninę Tauragėje, sūnus tai prarasdavo, tai atgaudavo sąmonę. Padarius tyrimus, jis buvo išvežtas į Klaipėdos ligoninę ir toliau ten gydomas.

Tauragės rajono apylinkės teismas L. G. pripažino kaltu ir paskyrė bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams ir trims mėnesiams. Bet bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams.

Dar iš L. G. priteista daugiau nei 6 tūkst. eurų civiliniam ieškiniui, turtinės žalos atlyginimui ir atstovavimo išlaidoms padengti. Teismo nuosprendis jau įsiteisėjo.