Sename dvare – modernių permainų vėjai
Šilutės H.Šojaus muziejus įsikūręs tame pačiame dvare, kuriame kadaise veikė pirmasis Klaipėdos krašto muziejus. Šilutės muziejaus nuotr.
„Hugo Šojaus dvaro renesansas“ – jau dabar taip sakoma apie Šilutės centre stovinti senų pastatų kompleksą, pastaraisiais metais restauruotą ir pritaikytą kultūros reikmėms. Netrukus jis taps dar patrauklesnis.
Miesto centre stovintis nesudėtingų formų vėlyvojo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru, ypač svarbus Šilutės miestui, Klaipėdos regionui. Tai vienas unikaliausių objektų Lietuvoje – vienintelis toks išlikęs Mažosios Lietuvos regione dvaro kompleksas, įkurtas 1721 metais.
Tęsia istorinę tradiciją
Gražiausi senojo dvaro gyvavimo metai siejami su 1889 m. jį įsigijusio dvarininko, kultūros ir visuomenės veikėjo H.Šojaus vardu. Jis ne tik reorganizavo, atnaujino dvarą, bet ir garsino pačią Šilutę, skleidė jos vardą visoje Lietuvoje, įkūrė pirmąjį muziejų Klaipėdos krašte, turėjusį archeologinę ekspoziciją, paveikslų, etnografinių eksponatų.
Dabar restauruotame dvaro pastatų komplekse yra muziejus, restauracijos ir edukacijos centras. Restauravimo dirbtuvėse darbuojasi tekstilės, medžio ir popieriaus restauratoriai, edukacijos klasėje rengiami pažintiniai renginiai.
„Tarsi grąžinome senąją – muziejinę – dvaro paskirtį. Net pats H.Šojus kadaise yra pasakęs, kad dvaro rūmai be muziejaus neįsivaizduojami. Jo vizija įgyvendinta, o mes džiaugiamės galėdami visuomenei pristatyti Šilutės mecenato surinktas išlikusias relikvijas bei kitus istorijos lobius“, – kalbėjo Šilutės muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė.
Reikia naujausių technologijų
Tačiau šiuolaikinis muziejus – ne tik statiškos vitrinos su eksponatais. Dėl baldų ir įrangos trūkumo restauruoto dvaro patalpos nėra tinkamai pritaikytos muziejinei, kultūrinei, meninei, restauracinei, mokslinei veiklai plėtoti.
„Rengiame daug įvairių parodų, susitikimų, įgyvendiname edukacines programas, sulaukiame gausybės turistų, ypač vasarą. Tačiau labai trūksta įrangos, naujausių technologijų, kad galėtume dar patraukliau ir informatyviau pristatyti dvaro istoriją, H.Šojaus įtaką Šilutės krašto kultūrai, plėsti supratimą apie Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, jo reikšmę, svarbą dabartinei Lietuvos istorijai“, – guodėsi I.Skablauskaitė.
Interaktyvūs žemėlapiai, garso ir vaizdo technika, atkurianti paslaptingąją ano meto erdvę su įvairiais išmaniaisiais sprendimais, vaizdo transliacijos, 3-D vaizdinės medžiagos demonstracinės instaliacijos, net senąją aplinką atkurianti kvapų terapija – tokią šiuolaikinio muziejaus viziją turi Šilutės muziejininkai.
Numatyta daug įdomybių
Įkūnyti viziją ir pritraukti dar daugiau lankytojų iš Lietuvos bei užsienio turėtų padėti muziejui numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos fondų – 453 tūkst. eurų muziejaus patalpų vidaus įrangai, baldams įsigyti.
Pagrindinėms dvaro rūmų patalpoms bus nupirkta visa ekspozicijų įranga, lankytojams atsivers rūsys, visas įrengtas pirmasis aukštas, terasos, antrojo aukšto patalpos (reprezentacijų salė, menė ir t. t.), bus įrengtas Hermanno Sudermanno ir kitų iškilų asmenybių kambarys. Čia prie interaktyvus darbo stalo per garso ir vaizdo instaliacijos bus galima išgirsti H.Šojaus ir H.Sudermanno pokalbius, vartyti rašytojų knygas.
Hole bus galima peržvelgti interaktyvų Šojų giminės genealoginį medį, klausytis tekstų, iliustruojančių šeimos ir giminės istoriją, vartyti virtualų albumą ir žiūrėti šeimos ir dvaro aplinkos fotografijas.
Interaktyvioje fotoateljė su XIX-XX a. vid. miestietiškos aplinkos ekspozicija lankytojai taps aktyviais įvairių Rytprūsių laikotarpių dalyviais, galės išbandyti pozuotojo patirtį ir nusifotografuoti interaktyvioje fotografijos studijoje.
Vasarą terasoje įsikurs stalo žaidimų edukacinė erdvė, kur bus galima žaisti Rytprūsių kraštui būdingus stalo žaidimus.
Kvies į karčemą ir cukrainę
Šalia pagrindinio dvaro pastato yra restauruotas buvęs tarnų namelis, kuriame planuojama rengti edukacinių užsiėmimų centrą. Čia laisvalaikį galės leisti šeimos: sužinoti Mažosios Lietuvos tradicijų, išmokti daryti kalėdinius žaislus, namų papuošalus, marginti velykaičius, kepti sausainius.
Edukacijų centre planuojamas karčemos interjeras, mat šiame krašte, anot direktorės, visus reikalus spręsdavo karčemoje. Norima parodyti ir cukrainių tradicijas, nes Mažojoje Lietuvoje visi pasibuvimai, mokinių susitikimai po pamokų vykdavo cukrainėse.
„Įsirengus visas vidaus patalpas muziejuje bus ir gražiau, ir gerokai įdomiau“, – džiaugėsi direktorė I.Skablauskaitė, kuri su kitais muziejaus atnaujintojais tikisi lankytojų srautą padidinti bent 5 tūkstančiais kasmet.