Gerės prieinamumas nemokamai pasitikrinti dėl onkologinių ligų

Vidurio ir Vakarų regiono atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų koordinavimo centru tapo Kauno klinikos, kurios koordinuos atrankinės onkologinių ligų programų patikros vykdymą šiaurės, vakarų ir vidurio Lietuvoje (Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų ir rajonų savivaldybėse, Birštone, Neringoje ir Palangoje bei Akmenės, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kelmės, Kretingos, Kėdainių, Marijampolės, Mažeikių, Pagėgių, Pakruojo, Plungės, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Skuodo Šakių, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Vilkaviškio rajonuose).

Artimiausiu metu numatoma paskirti analogišką Rytų regiono centrą, kuris koordinuos prevencinių onkologinių susirgimų programas, teikiamas rytinių Lietuvos regionų gyventojams. Šiuo centru pretenduoja tapti Nacionalinis vėžio institutas ir Santaros klinikos Vilniuje.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, gaila, kad galimybės periodiškai pasitikrinti sveikatą dėl onkologinių ligų, o prireikus – laiku gauti kvalifikuotą medikų pagalbą iki šiol ne visur buvo vienodos, tačiau dabar padėtis turėtų pasikeisti.

„Ankstyvoji onkologinių ligų diagnostika atliekama pirminio lygio ambulatorines paslaugas teikiančiose įstaigose, šeimos gydytojų kabinetuose. Šeimos gydytojai, įtarę vėžinį ar ikivėžinį susirgimą, siunčia pacientą konsultuotis pas specialistus. Tačiau iki šiol labai daug priklausė nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios asmuo yra prisirašęs – ar ji aktyviai kviečia gyventojus prevenciškai tikrintis sveikatą, todėl ne visi gyventojai laiku pasinaudodavo šiomis paslaugomis“, – sako A. Veryga.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas, kalbėdamas apie Vidurio ir Vakarų regiono atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų koordinavimo centro reikšmę, džiaugiasi, kad dešimtmetį brendusios iniciatyvos onkologijos srityje įgauna pagreitį.

„Iki šiol skirtinguose Lietuvos regionuose onkologinės ligos buvo diagnozuojamos ir gydomos skirtingai, todėl ir pacientų išgyvenamumo rodikliai mūsų nedžiugino. Tikimės, kad onkologų bendradarbiavimas savivaldybių lygiu onkologiniams pacientams, kurių Lietuvoje yra virš 100 tūkst., užtikrins, kad pacientai gautų kokybiškas ir lengvai prieinamas paslaugas. Džiaugiamės, kad 2017 m. visos onkologinius pacientus gydančios įstaigos sugebėjo pradėti gydymą per ministro įsakyme numatytą 14 dienų terminą. Tikimės, kad ir Rytų regionas netrukus įsitrauks į vieningos onkologijos sistemos kūrimą ir koordinavimą“, sako Š. Narbutas, POLA prezidentas.

Tokie prevencinių programų koordinavimo centrai įgyvendins Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą projektą, kurio metu bus parengti mokslo įrodymais pagrįsti gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio ir storosios žarnos vėžio programų vykdymo, kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės reikalavimai, o pirminio ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros specialistai bus mokomi kokybiškai teikti paslaugas pagal parengtus reikalavimus. Be to, visuomenei bus aktyviau teikiama informacija apie šalyje vykdomas prevencines programas, galimybes tirtis dėl onkologinių susirgimų.

Tikimasi, kad tokie centrai padės užtikrinti, jog prevencinėse gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio ir storosios žarnos vėžio programose, kaip ir kitose ES šalyse, dalyvautų 70–80 proc. atitinkamai grupei priklausančių žmonių, o onkologinė liga būtų aptikta kaip galima anksčiau ir greičiau pradėti gydymą. Žinoma, tai leis užtikrinti, kad kokybiškos, mokslo įrodymais pagrįstos paslaugos taptų dar labiau prieinamos, apie jas sužinotų kuo daugiau gyventojų.