Šilutėje paminėtas Klaipėdos krašto 1923 metų sukilimas

Po bendrai sugiedoto Lietuvos valstybės himno bei trimitu Gražvydo Railos atlikto Mažosios Lietuvos himnu laikomo „Lietuvininkais mes esam gimę“ į susirinkusius kreipėsi Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Jis trumpai apžvelgė prieš beveik šimtmetį vykusius įvykius šiame krašte ir pasidžiaugė, kad taip pavyko Lietuvai tapti jūrine valstybe.

Išsamiau apie 1923 metų sukilimą kalbėjo Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Gečas. Neišsiplėsdamas jis prisiminė šio sukilimo vadus, sakydamas, kad tikrasis jo sumanytojas ir rengėjas buvo tuometis Lietuvos Vyriausybės pirmininkas Ernestas Galvanauskas. O sukilimui vadovavo kariškis Jonas Polovinskas, kurio sukilimo metu sugalvotas slapyvardis Budrys vėliau tapo jo tikrąja pavarde. Jis ėmėsi vykdyti sukilimą po to, kai nė vienas aukštųjų to meto Lietuvos karininkų nesutiko būti vadu ir prisiimti atsakomybės vadovaujant neaiškaus statuso sukilėliams. Mokytojas taip pat priminė, kad sukilime dalyvavo ir būsimas Atlanto nugalėtojas Steponas Darius. Vis dėlto, priminė A. Gečas, didžiausia šlovė tame sukilime tenka savanoriams kariams, kurių būta apie 700. O vasario 19 dieną, po derybų su kraštą valdžiusia Prancūzų karine vadovybe, kai per miestą pražygiavo Lietuvos kariuomenės paradas – tai buvo triumfo diena. Klaipėda mūsų!

Keletą dainų atliko Šilutės choras „Pamario aidas“. Tris šautuvų salves – už Lietuvą, už Klaipėdą ir už Šilutę – iššovė šiame minėjime dalyvavę kariškiai.