Pagėgiuose vieni lygūs, o kiti - lygesni?

Davė pasiūlymus

Taigi, projektus pateikė devyni vietos verslininkai. Jiems išdalintas 8851,45 euras. Po 1000 eurų skirta UAB „Agrūnė“, MB „Žalias klevas“, R. Špečkausko įmonei, UAB „Agetina“, UAB „Agrolira“, MB „Jaukus ratas“, UAB „Senoji giria“ bei R. Ūselio įmonei. Draugiškai išsidalinus lėšas, liko 851,45 euras. Jos paskirtos Daliai Servienei.

UAB „Agrūnė“ akcininkas, vicemeras Sigitas Stonys, UAB „Agrolira“ valdo buvęs Seimo narys Kęstas Komskis, o įmonės direktoriumi paskirtas jo sūnus Algirdas Komskis. Remigijus Špečkauskas – Pagėgių savivaldybės tarybos narys. Visus paminėtus asmenis sieja ir partija, kuri vadinasi „Tvarka ir teisingumas“.

„Pagėgių savivaldybėje pinigų skirstymas, manau, yra neskaidrus ir protekcinis. Pinigus gavo įmonės, kurių akcininkai ar savininkai yra savivaldybės vadovai, o tiksliau partijos „Tvarka ir teisingumas“ Pagėgių skyriaus partijos nariai“, - teigė Pagėgių savivaldybės tarybos narys Edgaras Kuturys. Pasak jo, UAB“ Agrolira“ ir UAB „Agrūnė“ Pagėgių savivaldybėje yra „laimėjusios“ ne vieną konkursą.

„Esu pateikęs paklausimą Savivaldybei dėl UAB „Agrūnės“ laimėtų konkursų, tačiau dar vis atsakymo negaunu.  Kaip žinote, UAB „Agrūnė“ valdo vicemeras S. Stonys, UAB „Agrolira“ K. Komskis. Dar didesnė bėda, kad valdantieji pasitvirtino tokią skirstymo tvarką, kuri tikrai neskatina verslo, bet ir kuria neteisingą pinigų dalybą. Pvz. UAB „Agrūnė“ pagrindė, kad buvo padarytas remontas patalpose. Dėl to neva pinigai reikalingi. UAB „ Agrolira“ lėšų prašė stebėjimo kameroms įsigyti, R. Špečkausko įmonė  šaldytuvą nusipirko. Tai lyg viskas ir gerai, bet toks principas sako, kad tada visos įmonės kiekvienais metais turi kažkokias išlaidas ir visos gali gauti paramą, tačiau 2016 m., kai valdančiųjų įmonių nebuvo, biudžete buvo numatyta tik 2000 eurų. Tada keletas verslininkų gavo paramą po 600 eurų. O šiemet numatyta 10 000 eurų. Pinigų dalybose dalyvavo valdantieji. Ir tai tik po mano kritikos, kad reikia rimčiau remti smulkųjį ir vidutinį verslą. Tvirtinant tvarką, daviau ir pasiūlymus, kad reikia dengti palūkanas , leisti verslininkams dalyvauti programoje kiekvienais metais, o ne riboti kas du metus, remti, pavyzdžiui, įmones kiekvienais metais, kurios įdarbina žmonės, kurios plečia verslą, t. y. investuoja į technologijas. Kodėl, pvz. neparemti didesne suma UAB „Senos girios“, kuri daug investavo į gamybą. Tai nesulyginami dalykai - atiduoti pinigus ar investuoti į Pagėgių ateitį, mokesčius, darbo vietas ir kt.. Tačiau patvirtino tokią tvarką, kuri skatina tik labai minimaliai ir be jokios ateities vizijos“, - tęsė politikas.

Pagėgių ateitis nerūpi

E. Kuturiui susidarė įspūdis, kad valdantiesiems rūpi tik savi verslai, o stiprus ir nepriklausomas verslas savivaldybėje nereikalingas, kadangi neteks tokiu atveju kontrolės. „Laikraštyje tie mero V. Komskio ir  vicemero S. Stonio verkšlenimai man kelia juoką. Jei meras mato, kad nebegali valdyti situacijos, norėtų pakeisti situaciją Pagėgiuose ir jam rūpėtų Pagėgių ateitis, o ne jo alga ir privilegijos, jis atsistatydintų, įvyktų nauji rinkimai ir tuo galėtų pastūmėti valdančiųjų pakeitimą. S. Stonio pasisakymai, kad galvojo apie atsistatydinimą ir koks jis Pagėgių patriotas, parodo, kam jis tame poste pasiliko - paskatintas neva rinkėjų, t. y. pinigų savo bendrovei gavimui, konkursų laimėjimui užtikrinti. Gal dėl to verslas ir nesikuria Pagėgiuose, kadangi beveik viskas saviems, o kas liko ...“, - baigė pokalbį pašnekovas.

Programa nepatraukli

Pakomentuoti apie susidariusią situaciją paprašėme vicemero S. Stonio, kuris ir buvo komisijos, kuri skirstė lėšas, pirmininku. Ar išties lėšos išdalintos šališkai? Pagėgiuose vieni lygūs, o kiti - dar lygesni?

Anot S. Stonio, buvo paskelbtas konkursas paraiškoms teikti. „Po pirmojo paskelbimo buvo pateiktos gal keturios paraiškos. Viso programoje numatyta buvo 10 000 eurų. Vienos paraiškos finansavimo suma – 1000 eurų. Pamatėme, kad tie, kurie ruošėsi teikti paraiškas, sužinoję, kad yra tik tokia suma ir kompensuojama  1000 eurų, matėsi, kad ji nepatraukli. Įvertinus paraiškas, tą pačią dieną paskelbtas papildomų paraiškų priėmimas. Po papildomo kvietimo atsirado keletas paraiškų. Tačiau vis vien liko 1800 eurų nepanaudotų lėšų. Priežastis - nepatraukli priemonė, visų pirma, dėl to, kad per maža skiriama suma“, - tikino S. Stonys. Anot jo, buvo stengiamasi, kad paraiškas galėtų pateikti visos įmonės – buvo paskelbtas papildomas paraiškų teikimas.

„Kai matėsi, kad nepateiktos paraiškos, yra nepanaudotos lėšos, jas pateikė UAB „Agrūnė“. Buvo išlaikytos visos nusišalinimo procedūros. Kai buvo svarstoma paraiška, buvau išvykęs į Vilnių ir svarstyme nedalyvavau. UAB „Agrūnė“, kaip ir kitos paraiškos, atitiko reikalavimus ir buvo kompensuotos. Jos buvo lygiavertės. Jei aš dirbu vienos ar kitos komisijos darbe, dėl to negali nukentėti verslas. Šiuo atveju, verslas, kurio akcininkas esu aš. Jei būtų buvęs konkursas ir būtų trūkę lėšų ir būtų finansuota, tada tai ir moralinė atsakomybė ir dar... Šiuo atveju, taip nėra. Finansuotos visos pateiktos paraiškos“, - dėstė vicemeras.

Merui gėda

Jei programa  nepatraukli verslininkams, kodėl tuomet ji nekeičiama? Kodėl nekeičiamos taisyklės? Pasak pašnekovo, taisykles tvirtina Taryba, o daug metų tokios programos apskritai nebuvo. „Užpernai skirta 3000 eurų. Buvo pateiktos tik trys paraiškos. Liko tada kažkiek lėšų. Jos nebuvo išnaudotos. Pernai skirta 10 000 eurų ir supaprastintos taisyklės. Kai bus šiais metais svarstoma skiriama suma, greičiausiai bus galvojama ir apie taisyklių keitimą, kad tai būtų patrauklu verslui. Žmonėms, atėjus pasikonsultuoti ir išgirdus, kad skiriama tik 1000 eurų, jiems programa pasidarė nepatraukli“, - įsitikinęs S. Stonys.

Klausėme ir mero V. Komskio, kam tokiai programai skiriamos lėšos didėja, nors ji visiškai nepatraukli Pagėgių verslui? Ar reikalinga tokia programa? Anot mero, programa tikrai būtų reikalinga, jei lėšomis pasinaudotų ne „rykliai“, o pradedantys savo verslą smulkūs verslininkai. „Kaip viskas buvo daroma? Kai buvome susirinkę, atėmė iš muziejaus 1000 eurų. Man gėda, kai taip skirsto pinigus. Tarp įmonių ir tokios, kurios po 30 metų dirba. Patys skirsto, patys dalinasi – S. Stonys, R. Špečkauskas... Mes turime galvoti ne apie tokį verslą. Mažus, ar tik besikuriančius reikia remti, kad ir kokias kirpyklas“, - tęsė meras.  Jo galvoje ir mintys apie užsienio investicijų pritraukimą į Pagėgius.

Ką daryti, kad situacija pasikeistų? V. Komskis įsitikinęs – tą gali išspręsti tik nauji rinkimai.