Ar plaukios baltieji plačiakakčiai Kuršių mariose?
Žemės ūkio ministerijoje sausio 18 d. vykusiame Žuvininkystės tarybos posėdyje, ne tik diskutuota aktualiais žuvininkystės klausimais, bet ir svarstyti bei vertinti projektai, pateikti paramai gauti pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Mokslininkų ir žvejų partnerystės“.
Pagal šiuos projektus Lietuvos mokslo ir žvejybos sektoriaus atstovai partnerystės pagrindu siūlo atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus sprendžiant aktualias Lietuvos žuvininkystės problemas. Iš viso Žuvininkystės tarybai iš anksto buvo pateiktos 6 paraiškų – galimybių studijų aprašomosios dalys. Po aštrių diskusijų Žuvininkystės tarybos nariai atliko apsvarstytų galimybių studijų ekspertinį vertinimą pagal šiai priemonei nustatytus projektų pirmumo atrankos kriterijus. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos šio vertinimo pagrindu priims sprendimą dėl paramos pagal paraiškas skyrimo.
Klaipėdos universiteto lektorius A. Kontautas susirinkusiesiems pristatė informaciją apie galimybes įveisti baltuosius plačiakakčius. Konstatuota, kad Kuršių marios – „Natura 2000“ teritorija, be kitų saugomų vertybių skirta ir vietinių žuvų rūšių apsaugai, ir yra neaiškių klausimų dėl potencialių tokio įveisimo pavojų. Pasak Žuvininkystės tarybos pirmininko dr. E. Bukelskio, ši rūšis nėra visiškai neutrali mūsų vandenims ir gali kelti grėsmę Kuršių marių natūralių mitybinių grandžių egzistavimui.
Žuvininkystės taryba nutarė siūlyti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms svarstyti galimybes parengti studiją „Baltųjų plačiakakčių introdukcijos galimybės Kuršių mariose“, apsvarstant žuvivaisos darbų galimybes, poreikį ir apimtis Kuršių marių šiaurinėje dalyje bei aptarė kitus aktualius klausimus.