Nykstantis paveldas: legaliai nugriautas šimtametis vandens malūnas

Žemaičių Naumiestyje tyliai nyksta paveldas 

Šilutės rajone esantis Žemaičių Naumiestis gausus kultūros paveldo vertybių. Seniau jį labai mėgo kino pramonė – senojoje akmenimis grįstoje miestelio aikštėje buvo galima filmuoti senovę vaizduojančius filmus. Tiek aikštė, tiek aplinkiniai namai buvo labai gerai išlikę ir puikiai atspindintys praėjusio amžiaus vidurio ar net pradžios vaizdą.
Deja, vėliau daug kas Žemaičių Naumiestyje keitėsi. Aikštėje atsirado šių dienų svetimkūnių, iškabų, langų ir kitų detalių, nebūdingų seniesiems laikams. Kino pramonė nusisuko nuo seniau brangintos filmavimo vietos.

Savo žavesį prarado ne tik centrinė miesto aikštė. Miestelyje baigia sunykti buvusi žydų sinagoga, o daugiau nei šimtmetį atstovėjęs malūnas apskritai išnyko iš realaus gyvenimo. Beliko tik sąrašuose.

Malūnas stovėjo daugiau kaip šimtą metų

Pasakojama, kad Žemaičių Naumiesčio vandens malūnas pastatytas ant Šelmens upelio. Maždaug 1909 m. dvarininkė E.Speranskienė pardavė malūną valstiečiui J.Paičiui. Kaip tuo metu buvo įprasta – 1941 m. sovietinė valdžia malūną nacionalizavo. Po II pasaulinio karo J.Paičiaus šeima buvo ištremta į Sibirą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pastatai grąžinti buvusiam savininkui. Šiuo metu vandens malūno sklypo savininkai yra E. ir L. Majų šeima.

Valstybės saugomas malūnas nugriautas legaliai

Žemaičių Naumiestyje stovintis vandens malūnas savo paskirtį prarado atgavus nepriklausomybę. Iki to jame buvo malami grūdai. Tiesa, dalis mechanizmų buvo pakeisti ir atnaujinti. Nykti malūnas su gyvenamąja dalimi pradėjo atgavus nepriklausomybę. Paveldosaugininkai jį daugiau kaip prieš 20 metų nufotografavo, aprašė ir... pamiršo.

Dar 2011 metais lankantis Žemaičių Naumiestyje vandens malūnas stovėjo. Tačiau čia apsilankius prieš savaitę buvo galima išvysti tik pamatus ir pastato likučius, sudėtus į krūvą. Technologiniai įrengimai ir mediena palikti po atviru dangumi.

Vėliau paaiškėjo, kad malūnas nugriautas Kultūros paveldo departamentui leidus. Kaip avarinės būklės ir pavojingas aplinkiniams pastatas. Šis būdas yra vienas dažniausiai pasitaikančių kultūros paveldo objektų sunaikinimo principų. 

Legalus sunaikinimo būdas

Kaip tai vyksta? Valstybės saugomas objektas apleidžiamas ir netvarkomas tol, kol jis tampa avarinės būklės. Visą tą laiką rašomi raštai ir skiriamos simbolinės baudos.

Toks procesas vyksta 5–10 metų. Tuomet pastatas tampa avarinės būklės ir keliantis pavojų aplinkiniams. Jis legaliai nugriaunamas. Jo vietoje iškyla naujas pastatas, kuris pavadinamas „atstatymu“, tačiau su autentišku toje vietoje stovėjusiu pastatu jis paprastai bendro turi tik tą patį sklypą.

Paprastai pastatas būna kitokios formos, paskirties ir iš šiuolaikinių medžiagų. Legalus būdas valstybės saugomo paveldo vietoje pasistatyti sau reikalingą pastatą. Įdomu, kas iškils Žemaičių Naumiesčio vandens malūno vietoje.
 

15min.lt