Naujieji robinzonai

Ieva ir misteris Robinzonas

Pirmaprade gamtos idilija Tuino saloje palei pietinę Australijos pakrantę kurį laiką grožėjosi vidutinio amžiaus žurnalistas Džeraldas Kingslendas su sutuoktine Liusi Irvin, Anglijos piliete. Dviese juk lengviau. Romanisto D. Defo herojus Robinzonas Kruzas ilgainiui taip pat įgijo čiabuvį draugą, kurį pavadino Penktadieniu. Taigi, Džeraldas buvo „Robinzonas“, Liusi – „Penktadienė“. Atsiskyrę nuo civilizuoto pasaulio sutuoktiniai buvo patenkinti savo asmeniniais santykiais, tačiau vargino gyvenimo sąlygos: stigo gėlo vandens, nenorėjo derėti užveistos daržovės. Žydra jūra, viliojanti maudytis, baidė rykliais ir nuodingomis žuvimis. Toks gyvenimas labai slėgė moterį. Porai norom nenorom teko atsisakyti vienišių gyvenimo. Sugrįžusi į Angliją, L. Irvin parašė knygą „Ieva ir misteris Robinzonas“. Romanas tapo bestseleriu. Knyga išleista 400 tūkstančių egzempliorių tiražu. Ji buvusiai „Penktadienei“ užtikrino puikią būtį ir buitį. Deja, ne visiems, panorusiems tapti robinzonais, taip sekasi...

Atsiskyrėlis olandas

1965-aisiais vienoje Karibų jūros salelėje išsilaipino jaunas olandas Antonas Van der Vateras. Su savimi jis turėjo sėklų maišelį, karabiną ir mėgstamiausią knygą, aišku D. Defo tomelį apie Robinzoną Kruzą. Ateivis, nepratęs prie karštų tropinės saulės spindulių, stipriai nudegė. Prisiėjo dangintis į žemyną, gydytis. Šiaip taip pasveikęs atkaklusis olandas vėl apsigyveno saloje, šį kartą apsirūpinęs tepalu nuo nudegimų.

Tapti Robinzonu panoro ir anglų studentas Maiklas Sviftas. Jachtos kapitonas, niekam nežinant, atplukdė jaunąjį britą į negyvenamą salą Ramiojo vandenyno atole. Kadangi jūreivis nemokėjo laikyti „liežuvio už danties“, Naujosios Zelandijos muitininkai, išgirdę apie keistuolį iš Europos, greitai šiam prisistatė. Išsiaiškinę, jog studentas neturi vizos, išlydėjo pastarąjį atgalios. Robinzoniada žlugo.

Pradingę robinzonai

Gaila, yra kur liūdnesnių pranešimų apie atogrąžų salose dingusius Robinzonus, sugebėjusius čia atsidanginti nepastebėtais, bet nesugebėjusiais išgyventi. Maža turėti palapinę ir šautuvą, kad išliktum džiunglėse. Baltasis gali tapti net aborigenų užkandžiu. Kai kurios užkampių gentys, neatsisakiusios kultinių papročių, ir šiandien rengia kaukolių medžioklės. Toks trofėjus įrodo, kad jaunas čiabuvis vertas nuotakos. Taigi, robinzonų romantikų tykoja nemažai įvairių pavojų. Vis dėlto atsiranda žmonių, kurie, nepaisydami rizikos faktorių, bėga iš dangoraižių prabangos į tyrą, žmogaus neištryptą, nenuniokotą gamtą. Vieno šilutiškio, kompiuterijos specialisto svajonė - išlošti loterijoje tiek pinigų, kad įstengtų nusipirkti negyvenamą salelę tropikų zonoje...