Keista Šilutės policininkų „akcija“

Dar viena „akcija“ Šilutėje

Didžiosios šventės išvakarėse, važiuodamas darbo reikalais, turėjau užsukti į redakciją. Tačiau pasitaikė labai nedėkingas laikas (pietų metas), todėl prie šalia esančios valgyklos Turgaus gatvėje abi kelio pusės buvo užstatytos automobiliais. Pamatęs laisvą vietą priešingoje kelio pusėje, „prisišvartavau“. Apsidairęs, kad automobiliai gatve nevažiuoja ( nesu koks savižudis), nuskubėjau į redakciją. Ir prie pat slenksčio mane sulaikė policininkė (pavardė redakcijai žinoma) pareikšdama, kad šiuo metu vyksta akcija, o aš, pažeidęs kelių eismo taisykles, būsiu nubaustas. Tuoj pat kilo mintis – argi reikia organizuoti akciją vien todėl, kad galėtum nubausti pažeidėjus? Juk tai tiesioginis policijos darbas!

„Akcijos“ esmė

Apsidairęs niekur nemačiau policijos automobilio, o pareigūnė paprašė lukterėti. Po kurio laiko pasiūlė eiti kartu link savivaldybės. Po keliolikos metrų privedė prie automobilio be jokių skiriamųjų ženklų, kuriame sėdėjo kitas policininkas. Įsėdęs į vidų, supratau, kad aš į planuotą vietą nuvažiuoti nebespėsiu, nes visa prasižengimo įforminimo procedūra užtruks. Vairuotojai, kuriems teko tą patirti žino: dokumento pateikimas, duomenų kompiuteryje paieška, baudos dydžio nustatymas, parašai ir galų gale  nemažos „paklodės“ (56 x 21 cm) – administracinio nusižengimo protokolo išdavimas. Mane sulaikiusi policininkė vėl priminė, kad vykdoma akcija, kurios metu prasižengusiems kaip moralinė kompensacija skiriama dovana – atšvaitas ir kalendorius.

Kur čia šuo pakastas?

Kadangi man skubėt nebereikėjo, ėmiau galvoti apie šios „akcijos“ tikslus. Pirma versija buvo tokia: į gatves išleidžiami pėstieji policininkai, kurie gaudo pažeidėjus, o, juos sulaikę, išsikviečia budintį automobilį (kaip galėjo atsitikti ir su manimi). Kitu atveju galėjo būti, kad mane sulaikiusi pareigūnė ką tik buvo papietavusi valgykloje, o aš kaip tyčia atsidūriau netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Trečias variantas – policininkai specialiai pasirinko tokią vietą (prie valgyklos pietų metu) ir, pasislėpę automobilyje be skiriamųjų ženklų, tykojo „laimikio“. Tačiau visi išvardinti būdai tiesiog nedera prie jų paminėto termino „akcija“, kurios yra skirtos tam, kad viskas būtų išviešinta ir paryškinta.

Šventinės „dovanos“ nuo besišypsančių policininkių

Turiu prisipažinti, kad lygiai prieš metus, tos pačios šventės metu, irgi buvau „užsirovęs“ ant policijos. Po renginio,  gerai nusiteikęs, grįžau namo, bet dar užsukau į prekybos centrą. Iš jo iki gyvenamojo kvartalo reikėjo beveik skersai pervažiuoti gatvę. Gal dėl tokio trumpo atstumo ir nebeužsisegiau saugos diržo. Jau įvažiavęs į kvartalą, pamačiau „uodegą“ – policijos automobilį. Ir iš kur jie atsirado, taip ir nesupratau. Kai sustojau prie namo, išlipo besišypsanti jauna pareigūnė ir paprašė sėsti į jų automobilį. Pasveikinęs su švente, pasakiau, kad gal tokia proga galim apsieiti be baudos, o tik įspėjimu, juk tai nebuvo nei kos piktybinis pažeidimas, nei kokia avarinė situacija, o tik skersai pervažiuota gatvė. Tačiau viskas vyko, kaip ir šį kartą. O jūs sakot, kad moterys nuolaidesnės, kad su jomis galima lengviau susitarti, pasirodo, nė velnio!