Neteikiantiems pajamų deklaracijų VMI paruošė siurprizą – sąskaitą ir 10 dienų terminą
Luko Balandžio / 15min nuotr.
Dalies gyventojų bandymai nepateikti pajamų deklaracijos ir taip galbūt išvengti pajamų mokesčio šiemet gali baigtis ir sąskaitų užšaldymu – per metus Valstybinė mokesčių inspekcija 84 tūkstančius kartų pati pasiėmė valstybei priklausančius pinigus. Tačiau 30 tūkstančių gyventojų vis dar yra skolingi 70 milijonų eurų. Šiemetis pajamų deklaravimo maratonas privalomas dar platesniam žmonių ratui – VMI paaiškino, kokių naujovių laukti.
Pajamų deklaravimas, kuris didelei daliai gyventojų yra privalomas, kaip ir kasmet, šiemet truks iki gegužės 2-osios. VMI dar nėra gavusi visų įmonių – darbdavių, bankų ir kitų – duomenų, tikslina deklaracijas apie išmokėtus atlyginimus. Todėl dar negali nurodyti tikslios datos, kada bus pateiktos preliminarios pajamų deklaracijos. Pernai preliminarios deklaracijos pateiktos kovo 16 d. Tačiau šiemet deklaracijos taps privalomos dar platesniam gyventojų ratui.
VMI pranešė nebesitaikstanti su praktika deklaracijos nepateikti ir taip pamėginti išvengti prievolės mokėti mokesčius – pagal turimus duomenis suskaičiuos skolą ir paliks 10 dienų susimokėti. Pernai už 2016 metus net 731 tūkstantis gyventojų lėšų susigrąžino – iš viso 95,5 mln. eurų, vidutiniškai po 130 eurų. Primokėti į biudžetą teko 318 tūkstančių gyventojų ir bendra suma buvo didesnė – 128,5 milijonų eurų (vidutiniškai po 400 eurų).
Vidutinis skolininkas turi rasti 2500 eurų
Netgi tie asmenys, kurie pajamas deklaravo per ankstesnius metus, vis dar valstybei liko skolingi 69 milijonus eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Vienam iš 28 tūkstančių skolininkų tenkanti suma – vidutiniškai po 2500 eurų.
VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė pripažįsta, kad su skolininkams geriausias „vaistas“ – pinigų nurašymas iš banko sąskaitos.
Nurašymo nurodymas yra efektyviausia skolos išieškojimo priemonė. Pagal pateiktus nurašymo nurodymus yra išieškoma 55 proc. mokestinės nepriemokos“, – sako S.Aliukonytė-Šnirienė. Nors iki tokios priemonės VMI nueina ilgą informavimų ir raginimų kelią, pernai buvo priimti 84 tūkst. nurašymo nurodymų išieškoti mokesčių nepriemokų iš gyventojų sąskaitose esančių lėšų. „Nesumokėjus VMI siunčia mokėtojams pranešimus apie neįvykdytas prievoles. Pranešimai yra skelbiami „Mano VMI“. Jei mokėtojas pranešimo neperskaito, jis siunčiamas paštu, deklaruojamu gyvenamosios vietos adresu. Jei mokėtojas po pranešimo gavimo nesumoka GPM, skola priverstinai nurašoma iš lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose. Jei mokėtojas neturi sąskaitų kredito įstaigose arba jose nėra lėšų, priimamas sprendimas išieškoti skolą iš turto. Išieškojimo vykdymas perduodamas antstoliams“, – aiškino S.Aliukonytė-Šnirienė. 2017 m. buvo priimti 84 tūkst. nurašymo nurodymų išieškoti skolą iš gyventojų sąskaitose esančių lėšų – dėl visų mokestinių nepriemokų, ne tik GPM.
Nedeklaravus priims sprendimą, kiek skolos mokėti
VMI skambutis veikia geriau nei žadintuvas – pernai VMI dėl nepateiktų GPM deklaracijų informavo 85 tūkst. asmenų ir 56 tūkst. iš jų suskubo pateikti deklaracijas – taip biudžetas papilnėjo 12,8 milijonų eurų deklaruoto GPM.
Tačiau raginimų neklausantiems VMI pradėjo taikyti naują vaistą. „Kasmet turime grupę tokių, kurie VMI prašymų neišgirsta. Siekiant lygiateisiškumo pareigingų ir savarankiškai mokesčius sumokančių gyventojų atžvilgiu, praėjusiais metais VMI pirmąsyk gyventojams, privalėjusiems deklaruoti, bet to nepadariusiems, išsiuntė priminimus su pagal VMI duomenis apskaičiuota mokėtina GPM suma“, – sako VMI atstovė. 2017 m. pabaigoje 15 tūkstančių gyventojų gavo netikėtas sąskaitas. Valdydama itin daug informacijos apie gyventojų pajamas ir sandorius, VMI apskaičiavo jiems mokėtiną GPM sumą, todėl gyventojams beliko per 10 dienų ją sumokėti. Iš viso – beveik milijoną eurų „O nesumokėjusiems pritaikytos tos pačios išieškojimo priemonės“, – sako S.Aliukonytė-Šnirienė. Tokie pranešimai pradėti siųsti pirmą kartą. Jie buvo siunčiami pajamas privalėjusiems deklaruoti, bet to nepadariusiems gyventojams, kuriems VMI dar 2017 m. kovo mėn. buvo parengusi visiškai užpildytas metines pajamų deklaracijas už 2016 m. Visais atvejais skolos – už neteisingai apskaičiuotą neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Šiemetės naujovės: VšĮ priedanga nepaslėps
Pernai deklaracijas už 2016 metus privalėjo teikti 700 tūkstančių gyventojų, 7 procentais daugiau nei prieš metus. VMI iš viso gavo 1,267 milijono deklaracijų už 2016 metus, 2 proc. mažiau nei už 2015-uosius (1,295 milijono). Nuo šių metų dar platesnis ratas gyventojų privalės teikti pajamų deklaracijas.
Papildomai įtrauktos šios gyventojų grupės:
*viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams,
*visų biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai,
*visų biudžetinių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams,
*akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.
Be to, PVM mokėtojais neįregistruoti ūkininkai ir jų partneriai, pageidaujantys, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos jiems būtų apskaičiuojamos įvertinus 2017 m. pajamas bei išlaidas, ir/arba kandidatuojantys į valstybės politikus, šiais metais turėtų deklaruoti visas iš žemės ūkio veiklos gautas pajamas bei su šia veikla susijusias išlaidas, nesvarbu, kokia suma ir iš kokio šaltinio (gyventojų ar juridinių asmenų) buvo gauta. Pati pajamų deklaravimo tvarka nesikeis: kaip ir anksčiau deklaracijos formą galima pateikti internetu ar VMI skyriuje.
Iš lengvatos taupymui atgaus iki 300 eurų
Gyventojai, taupantys trečios pakopos pensijų fonduose ar investicinio gyvybės draudimo sąskaitose, deklaracijomis susigrąžins mažiau nei anksčiau – ne daugiau nei 300 eurų. Mat apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų pajamas, taikoma naujovė — gyvybės draudimo įmokų ir įmokų į pensijų fondus išlaidų suma negali viršyti 2000 eurų. „Todėl gyventojai, kurie tokių įmokų 2017 metais sumokėjo daugiau nei 2000 eurų, iš metinių apmokestinamųjų pajamų galės atimti ne didesnę nei 2000 eurų sumą. Taigi dėl tokių įmokų sumokėjimo grąžintina pajamų mokesčio permokos suma bus ne didesnė nei 300 eurų“, – paaiškino VMI atstovė.
Iš viso yra net 289 tūkstančiai gyventojų, kurie už 2016 m. deklaravo šių ir kitų išlaidų, mažinančių apmokestinamąsias pajamas.
Daugėja klaidų – dažnai kalta prasta atmintis
Už 2016 m. apie 16 proc. arba apie 203 tūkst. gyventojų deklaracijose pateikė duomenis, kurie neatitiko VMI turimų. Palyginimui, prieš metus klydo 192 tūkst. gyventojų. „Pasitaiko tokių atvejų, kad gyventojui pateikus metinę pajamų deklaraciją, tretieji šaltiniai pateikia arba patikslina pateiktus duomenis, taip pat būna, kad gyventojai nedeklaruoja iš užsienio šalių gautų pajamų, tačiau VMI gavus tokius duomenis, mokesčių mokėtojai turi tikslinti pateiktas metines pajamų deklaracijas“, – sako S.Aliukonytė-Šnirienė. VMI 15min pateikė ir dažniausią sąrašą klaidų, kurias gyventojai daro deklaruodami pajamas. Peržvelgus sąrašą matyti, kad dažnai gyventojai pamiršta deklaruoti dalį pajamų, neretai apskaičiuojamas neteisingas neapmokestinamas pajamų dydis, taip pat daromos ir techninės klaidos, sumaišomi išlaidų rūšies kodai. „Dažnai gyventojai „pamiršta“ ir nedeklaruoja pajamų, nuo kurių apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį turi patys, pvz., gauna nuomos pajamų iš fizinių asmenų ir kt., arba supainioja mokestinį laikotarpį ir deklaruoja ne to laikotarpio pajamas, klaidingai deklaruoja taikytiną metinį papildomą NPD“, – sako A.Aliokonytė - Šnirienė.
Ji vardija, kad be tėvų neteisingai apskaičiuoto papildomo NPD, gyventojai pamiršta dalį deklaruoti dalį pajamų pagal verslo liudijimą, už NT nuomą, taip pat deklaruoja įmokas už studijas, nors jas jau buvo deklaravęs kitas šeimos narys. Tarp kitų klaidų: gyventojai į deklaraciją neįrašo savo lėšomis sumokėtų Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų arba paties sumokėtą įmoką deklaruoja kaip mokėtą kito asmens. Taip pat Gyvybės draudimo išmokas deklaruoja prie neapmokestinamųjų pajamų, nors jos dažnais atvejais yra apmokestinamos.
Kartais deklaruojama neteisinga turto įsigijimo kaina – gyventojai ją turėtų įrašyti iš turto įsigijimo dokumentų, tačiau ne visuomet juos išsaugo. VMI atstovė primena, kad besiverčiantys individualiai yra PVM mokėtojai arba savo veiklai priskyrė savo turtą, tuomet jie privalo pajamas deklaruoti po sąskaitos išrašymo – pardavus prekes ar suteikus paslaugas – o ne tuomet, kai gaus už tai pinigus. Kaip ir pernai, taip ir šiemet butą ar kitą NT pardavę gyventojai turi atkreipti dėmesį į pasikeitusią lengvatą. Pajamas už NT pardavimą deklaruoti ir mokesčius susimokėti privaloma jei turtas įsigytas anksčiau nei prieš 10 metų iki pardavimo (anksčiau galiojo 5 metų lengvata).
Straipsnio komentarai
