Šilutės liberalai kelia problemas ir siūlo jų sprendimo būdus

Kaip mes įsivaizduojame  Šilutės krašto mokyklas ?

Daugelis iš mūsų mokyklą mato ir vertina kaip mokymo instituciją, kurioje jaunas žmogus išmoksta skaityti, rašyti, skaičiuoti ir pažinti supantį pasaulį. Tačiau šiandieninė mokykla neišvengiamai keičiasi, nes keičiasi pats gyvenimas. Esame įsitikinę, kad  mokykla turėtų žymiai daugiau dėmesio skirti naujausioms technologijoms, inovacijoms, profesiniam švietimui, socialinei veiklai. Suprantama, jog lygia greta turi keistis ir požiūris į mokytoją, jo darbą, kilti mokytojo profesijos prestižas. Paskutiniu metu Šilutėje įvairiu lygiu iš esmės kalbama tik apie švietimo įstaigų tinklą ir jo pertvarkos galimybes ir beveik nekalbama apie ŠVIETIMO TURINĮ, t. y. kaip turime mokyti, kokios turi būti mokymo ir ugdymo programos.  Ir tai, mūsų manymu, yra didelė klaida.

Taigi, koks turėtų būti  mokymo turinys, ugdymo programos? Akivaizdu, kad jose reikia daugiau dėmesio skirti technologijų pažinimui. Modernios valstybės jau senai tai daro, nes būtent mokyklose yra formuojami mokinių gebėjimai, čia jie atranda savo talentus ir stengiasi suvokti, kokį gyvenimo kelią pasirinkti. Mes irgi jau turime tokių pavyzdžių: Šilutės I gimnazijoje visai neseniai įkurta ir pradeda veikti Robotikos laboratorija. Pats gyvenimas ir palankios aplinkybės duoda mums idėją į rankas. Tokios robotų kūrimo laboratorijos privalo atsirasti visose mūsų rajono gimnazijose ir, pagal galimybes, pagrindinėse mokyklose. Savivaldybė turi tai vertinti labai rimtai – paremti jas finansiškai, metodiškai ir kitais būdais. Kad idėja būtų įgyvendinta, reikia pritraukti jaunus IT specialistus, suteikiant jiems viliojančias darbo ir gyvenimo sąlygas. Tokia investicija tikrai turės didelę pridėtinę vertę ir padės spręsti mūsų krašto ekonomines bei  socialines problemas.

Mes turime suprasti, kad gyvename XXI a., todėl ir vaikų ugdymas negali remtis praėjusio amžiaus nuostatomis ar vertybėmis. Tačiau ir dabar daugelis mokyklų vis dar stengiasi vaikus paruošti įvairiems testams, egzaminams, nes tokie reikalavimai.  Aišku, bazinės matematikos, gimtosios ir užsienio kalbų, fizikos ir kitų reikšmingų dalykų žinios yra būtinos, bet didžiausia dabarties bėda yra ta, kad mūsų švietimas nepadeda vaikams suprasti dabarties pasaulio, atrasti savo pašaukimo, pasirinkti labiausiai tinkamo karjeros kelio.

Todėl mes pasisakome už tai, kad mokyklose iš esmės keistųsi požiūris į socialinę veiklą, kad ji taptų tikrai reali ir paveiki. Mokykla turi ugdyti socialinius įgūdžius, socialines vertybes. Pačioje mūsų visuomenėje socialumas yra naujas reiškinys, bet jis yra labai svarbus ir gamyboje, kurioje itin vertinamas žmogiškasis veiksnys, komandinis darbas, gebėjimas kompleksiškai spręsti problemas. Iš tikrųjų, mokyklose turi vykti reali socialinė veikla ir tai padaryti yra būtina, nes kūrybiškumas, emocinis intelektas, empatija ir orientavimasis  į paslaugas, derybų įgūdžiai bus kertiniai akmenys artimos ateities darbo rinkoje. Tokiai veiklai pagrindai turi būti dedami jau mokyklos suole.

Labai reikšmingai iškyla ir profesinio švietimo arba veiklinimo būtinybė. Dar 2015 m. Šilutės rajono savivaldybė sudarė sutartis su rajone veikiančiomis įmonėmis dėl mokinių profesinio veiklinimo skatinimo. Puiki idėja, kuri, deja, juda labai lėtai. Būtina sugrįžti prie jos ir, mūsų manymu, profesinis veiklinimas turi tapti viena iš kertinių geros mokyklos veiklos krypčių. Ji turi atsidurti mokyklų ugdymo programose ir jai turi būti skiriamas tikrai deramas dėmesys, nes akivaizdu, kad paklausūs vis tik bus ne tie specialistai, kurie nuo mažų dienų gyvens apsupti šiuolaikinių technologijų, o tie, kurie turės suvokimą ir gebėjimus šių technologijų pagalba kurti pridėtinę vertę. Aišku, negalime pamiršti ir bazinių žinių.

Turi keistis ir profesinis mokymas. Dabar sakoma, kad profesinės mokymo įstaigos savivaldai nepavaldžios, negalima jų įtakoti ir pan. Bet padėtis keičiasi ir tam pokyčiui jau laikas – teko girdėti, kad savivaldybės teritorijoje esančios profesinio mokymo įstaigos  jau nuo pavasario bus pertvarkomos į viešąsias įstaigas ir savivaldybė galės tapti jų dalininku! Puiku, mes už tai, nes tai atvers naujas galimybes rengiant savivaldai reikalingų profesijų atstovus, padės spręsti kitas jau ne pirmus metus besitęsiančias švietimo srities problemas. Galiausiai, neišvengiamai turės pasikeisti ir dabar gana sustabarėjęs profesinis mokymas, nes remiantis Pasaulio ekonomikos forumo prognozėmis, dėl sparčios technologijų pažangos iki 2020 metų pasikeis maždaug trečdalis kompetencijų, kurių dabar reikia darbo rinkoje. Pripažįstama, kad profesinėje veikloje vis mažiau reikės bazinių gebėjimų, tokių, kaip skaitymas, rašymas ir reikės daugiau sudėtingų įgūdžių – analitinio mąstymo, kūrybiškumo ir pan. Todėl jaunam žmogui reikia padėti rasti profesinės sėkmės kelią.

Mes esame pasiryžę dirbti šia linkme ir įgyvendinti mūsų iškeltas ir kitas reikšmingas idėjas.

Kokius reikalavimus šiuolaikinei mokyklai kelia besikeičianti aplinka?

- Mokykla turi orientuotis ne tik į tai, kas buvo vertinga praeityje, bet ir į modernias mokymo tendencijas;

- Nuo švietimo visiems pereinama prie švietimo kiekvienam;

- Švietimas „socialėja“ – mokomasi partneriškai, grupėse, komandose, virtualiuose tinkluose;

- Mažėja „tinkamų mokymo receptų“, bet pripažįstama aktyvaus mokymosi, mokymosi  iš patirties svarba.

- Kaip mokyklose pasiekti gerų rezultatų?

- Dirbant skirtingais būdais;

- Įvairiai organizuojant mokyklos veiklą;

- Nestandartizuojant mokyklos, kaip organizacijos, veiklos;

- Bendruomenėms pačioms „išrandant" savo mokyklą – veiklos modelius, aplinkas ir ugdymo būdus.

Pagal GEROS MOKYKLOS KONCEPCIJĄ, patvirtintą LR švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d.