Naujas kepenų tausojimo būdas

Kepenų pažeidimai dėl vaistų vartojimo

Yra žinoma apie 1 000 vaistų ir žolinių preparatų, galinčių sutrikdyti kepenų veiklą.

Tai ne tik plačiai vartojami antibiotikai, priešgrybeliniai preparatai, vaistai nuo uždegimo, tuberkuliozės ar alergijos. Šiam sąrašui taip pat priklauso vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio, depresijos, epilepsijos, psichozės, anaboliniai steroidai, hormoninės kontracepcijos medikamentai, cholesterolio kiekį mažinantys statinai.

Pagal antibiotikų vartojimą Lietuva užima dešimtą vietą Europos Sąjungoje, tai rodo, kad mūsų šalies gyventojai neįvertina grėsmių, kylančių dėl šių vaistų šalutinio poveikio, jie net užsiima savigyda. Neracionalaus vaistų vartojimo pasekmės būna skaudžios, vien antibiotikai lemia maždaug pusę (apie 45 proc.) visų kepenų pažeidimų, kurių priežastis – vaistų vartojimas.

Daugiau kaip pusė šalies gyventojų, kurių amžius nuo 18 iki 85 metų, kasdien gydosi vaistais. Net 36 proc. nesivadovauja vaistų vartojimo instrukcijomis. Medikamentai sudaro apie trečdalį visų kepenų nepakankamumo priežasčių. Tai sunkus sveikatos sutrikdymas, net trims ketvirtadaliams tokių ligonių būtina persodinti kepenis, nes tai vienintelis būdas išgelbėti juos nuo mirties.

Apklausos rodo, kad daugiau kaip trečdalis Lietuvos gyventojų nėra pavyzdingi pacientai – ne visada geria vaistus taip, kaip pataria gydytojas. Kas antras vyresnio amžiaus žmogus kasdien vartoja bent vieną preparatą, kas penktas – vartoja medikamentus reguliariai, bet ne kasdien, kas ketvirtas – pagal poreikį, ir tik penki iš šimto – nevartoja jokių medikamentų.

Kepenų neskauda, jos neturi skausmo receptorių. Gydytoja J. Šumskienė įspėjo – jei kepenys pažeistos dėl vaistų, klinikiniai požymiai gali „mėgdžioti” beveik visas kepenų ligas.

Apetito stoka, svorio kritimas, silpnumas, nuovargis – tokie negalavimai gali kamuoti ne tik sergant kepenų, bet ir kitomis ligomis. Tokiais atvejais būna sudėtinga nustatyti, kodėl žmogus prastai jaučiasi. Į ūminį virusinį hepatitą panašus sindromas gali būti ir dėl vaistų, kurie pažeidė kepenis – be specifinių simptomų, o tyrimai gali rodyti tik nežymų kepenų fermentų padidėjimą.

Kadangi nėra specifinio gydymo, reikia žinoti, kas yra kepenų draugai, o kas – priešai. Svarbu nepiktnaudžiauti medikamentais, alkoholiu, o gydytojui paskyrus vaistus, kurie sukelia nepageidaujamą poveikį, būtina reguliariai atlikti kepenų fermentų tyrimus, naudoti profilaktines priemones kepenų apsaugai.

Yra žinoma, kad kai kurių augalų ekstraktai, gerinantys virškinimo ir kepenų veiklą, pasižymi ir apsauginiu poveikiu kepenims.

Kepenis atstatantys ir „išvalantys“ augalų deriniai

Gydytoja gastroenterologė J. Šumskienė atkreipė dėmesį, kad yra ne vienas kepenims vertingas augalinės kilmės junginys. „Remiantis moksliniais tyrimais galima teigti, kad augalų derinys iš silimarino (tikrųjų margainių ekstrakto), kurkumino (dažinių ciberžolių ekstrakto), piperino (juodųjų pipirų ekstrakto) ir kt. augalinių komponentų turi teigiamą poveikį kepenų veiklai, kepenų ląstelių regeneracijai, padeda apsisaugoti nuo kepenų suriebėjimo, atstatyti kepenų pažeidimus, atsirandančius dėl vaistų vartojimo.“

Trys „inai“: silimarinas, kurkuminas, piperinas

Silimarinas – viena labiausiai ištyrinėtų medžiagų. Kasmet paskelbiama daugiau nei 100 mokslinių publikacijų, kurios patvirtina iš tikrųjų margainių ekstrakto išgaunamos medžiagos silimarino naudą kepenims. Tyrimai rodo, kad silimarinas mažina riziką patirti vaistų sukeltas kepenų pažaidas beveik trečdaliu, skatina kepenų ląstelių atsinaujinimą, veikia kaip antioksidantas – slopina laisvųjų radikalų susidarymą, malšina uždegimus, nukenksmina toksinus, stiprina natūralų apsaugos mechanizmą.

Remiantis moksliniais tyrimais, silimarinas kartu su kurkuminu veikia efektyviau nei kiekviena medžiaga atskirai, o piperinas didina silimarino sukeltą biologinį poveikį.

Dažinių ciberžolių šakniastiebiuose – gausu naudingų junginių, yra nustatyti maždaug 235 ingredientai, iš kurių svarbiausias yra kurkuminas. Ši medžiaga apsaugo nuo kepenų suriebėjimo, skatina tulžies išsiskyrimą, palaiko normalią kepenų bei virškinimo veiklą. Kurkuminas pasižymi apsauginiu poveikiu, kai kepenys yra paveiktos net tokiomis veikliosiomis medžiagomis kaip paracetamolis.

Yra įrodytas kurkumino poveikis, kai riebėja kepenys. Kurkumino veikimas ištirtas ir patvirtintas, taip pat gydant pankreatitą, artritą, uždegiminės kilmės žarnyno ligas, kolitą, gastritą, įvairias alergijas.

„Eksperimentiniai duomenys leidžia manyti, kad veikliosios medžiagos kurkuminoidai mažina riebalų kaupimąsi kepenyse ir apsaugo jas nuo suriebėjimo“, – teigė gydytoja gastroenterologė J. Šumskienė.

Daug vilčių teikia tai, kad vartojant kurkuminą nustatyti reikšmingi pokyčiai, pavyzdžiui, kūno masės indekso, gliukozės, bendrojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų kiekio kraujyje mažėjimas. Tyrimai atskleidė, kad kurkuminas gali stabdyti kepenų randėjimą.

Nors kurkuminas yra naudingas kepenims, tačiau organizmas pasisavina tik nedidelę jo dalį – vos 10-15 procentų. Sprendžiant šį galvosūkį, mokslininkams pavyko įrodyti, kad piperinas net iki 20 kartų didina kurkumino pasisavinimą. Ši išvada labai svarbi – kad kurkuminas tikrai veiktų, jį reikia vartoti kartu su piperinu.

Piperinas vertingas ne tik tuo, kad gerina naudingų maistinių medžiagų pasisavinimą. Jis taip pat skatina riebalinių ląstelių irimą, turi antimikrobinių, priešopinių savybių, aktyvina kasos sulčių fermentą lipazę, stimuliuoja virškinimo procesuose dalyvaujantį fermentą amilazę ir kt. Jį patariama vartoti, jei yra virškinamojo trakto sutrikimų, taip pat dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos.

Silimarinas, kurkuminas, piperinas – tai augaliniai komponentai, kurie suteikia visapusišką pagalbą kepenims. Yra nemažai tokių pacientų, kuriems naudinga pasirinkti būtent šį Lietuvoje dar naują būdą padėti kepenims. Gydytoja J. Šumskienė išskyrė tris grupes.

Viena jų – tai pacientai, kurie nuolat ar didelėmis dozėmis vartoja vaistus, galinčius sukelti kepenų pažeidimus, tokiu atveju galima skirti silimarino ir geriau pasisavinamo kurkumino derinį kaip profilaktinę priemonę arba kaip papildomą priemonę greta pagrindinio gydymo.

Kita grupė – tai asmenys, turintys kepenų riebėjimo rizikos veiksnių, ypač tada, jei gresia medžiagų apykaitos sutrikimai ar metabolinis sindromas, lipidų apykaitos sutrikimas (hiperlipidemija). Net aštuoni iš dešimties žmonių nenujaučia, kad jų kepenys jau suriebėjusios, o tai – vartai įvairioms ligoms.

Derinys tinkamas kaip profilaktinė priemonė apsauganti kepenis nuo jas žalojančių veiksnių – nesveiko maisto, alkoholio, virusų, nejudraus gyvenimo būdo ir kt.

Kiti augalai harmoningai kepenų veiklai

Kepenys – neatsiejama virškinamojo trakto dalis. Vartojant medicininius preparatus, turinčius poveikį kepenims, ne mažiau svarbūs ir kiti komponentai, padedantys neišbalansuoti virškinimo: žarnynui - vaistinės medetkos, skrandžiui - siauralapiai gysločiai, inkstams – didžiosios dilgėlės lapai, raumenų spazmams - puikiųjų bijūnų šaknys.

Gyd. J. Šumskienė taip pat įspėjo, kad „norint tausoti kepenis reikia atsisakyti žalingų įpročių, ugdyti sveiką gyvenseną, reguliuoti kūno svorį, vengti persivalgymo ir nutukimo. Fizinis krūvis, kai sportuodamas ar dirbdamas žmogus ima braukti prakaitą, gelbsti ir kepenis nuo suriebėjimo. Tokia mankšta turėtų būti kiekvieno žmogaus dienotvarkėje.“

ve.lt