Paskelbtas nuosprendis kūdikį mirtinai sukandžiojusio šuns savininko byloje

Teismas nustatė, kad A. G. nuo 2015 m. birželio namo kieme laikė dobermanų veislės šunį, kuris 2017 m. kovo 22 d. ištrūko iš voljero, parvertė šalia stovėjusį kūdikio vežimėlį, sugriebė vaiką ir kurį laiką sukandęs nešiojo. Dėl patirtų sužalojimų kūdikis mirė. Šilutiškį teismas pripažino kaltu, nes  pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo jis atėmė savo sūnaus gyvybę.

Nustatyta, kad šuo buvo laikomas nesaugiame, skylėtame voljere gyvūno sveikatą ir gerovę neatitinkančiomis sąlygomis – dobermanas buvo neprižiūrėtas, nepakankamai šeriamas, žaizdotas. Tuo metu Gyvūnų laikymo taisyklės ir kiti teisės aktai įpareigoja užtikrinti, jog laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Voljeras, narvas ar kita vieta, kurioje laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad jie negalėtų iššokti ir pabėgti. 

Teismas konstatavo, kad įstatymo nustatytą pareigą vyriškis vykdė formaliai – šuns voljeras buvo suręstas iš nepakankamai tvirtų medžiagų ir nebuvo įrengtas taip, kad dobermanas negalėtų ištrūkti. Jo savininkas, ne kartą matęs, kad šuo pradraskydavo voljerą, turėjo numatyti, kad jis nėra tinkamas.

Teismas nusprendė, kad vyro kaltė padarius neatsargų nusikaltimą, priskiriamą sunkiems  nusikaltimams, visiškai įrodyta liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga. A.G. savo kaltę pripažino, tačiau teigė, kad šunį maitino, vedžiodavo, voljerą vis pataisydavo, kai šuo jį apgrauždavo. Savo šuns veislės charakteriu, jo savybėmis ir priežiūra vyras sakė nesidomėjęs.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti šeimos nariai - kūdikio motina bei jos nepilnamečiai vaikai, tačiau civilinio ieškinio byloje niekas nepareiškė. Sukandžioto vaiko motina teisme sakė, kad prieštaravo dėl šuns laikymo, nes buvo sunku jį prižiūrėti. Teigė, kad pamatęs vežimėlį, šuo draskydavosi labiau nei įprastai, tačiau tuo metu tai jai neatrodė taip reikšminga.

Skirdamas bausmę teismas įvertino kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę -  šilutiškis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta mažamečiui. Atsižvelgta ir į tai, kad A.G. yra teistas, o teistumas neišnykęs.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teismas nusprendė, kad šiuo atveju bausmės tikslus bus galima pasiekti kaltinamajam skiriant mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei numatytas bausmės vidurkis ir realios bausmės vykdymą atidedant, tačiau įpareigojant A. G. be leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei nelaikyti šunų.

Šį nuosprendį galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui.