Pagėgiai pradėjo Vydūno jubiliejui skirtų renginių savaitę

Ši vilnietės žurnalistės, fotomenininkės L.Valatkienės sukurta paroda – kelių metų  darbo rezultatas. Kaip ji kalbėjo savo parodos atidarymo pradžioje, prieš daugybę metų, dirbdama Šilutės ir Pagėgių laikraštyje, ji vis nugirsdavo apie Vydūną, kurio vardą pirmiausiai išgirdo dar mokykloje. Tačiau jo kūrybą suprasti tuomet reikėjo pasirengimo. Vėliau, padedama artimų ir mielų žmonių, ji sau pati atrado Vydūną. Tai ji perteikė šia savo Vydūnui skirta paroda. „Šiandien kalbame lietuviškai, dainuojame lietuviškai, išlaikėme, ką privalėjome išlaikyti per daugybę metų, per visokius kataklizmus – mes griuvome ir vėl kėlėmės. Tad Vydūnas, būdamas viršuje, turėtų mumis džiaugtis“, – sakė parodos autorė. Ir padėkojo žmonėms, su kuriais ji keliavo šį pažinimo kelią, be kurių pagalbos ji nebūtų sukūrusi šių fotorefleksijų.

Labai gražiai apie Vydūną kalbėjo buvę išeivijos atstovas, kultūrologas, Vytautas Jonas Juška. Ilgą laiką gyvenęs Australijoje, jis prisiminė Melburne gyvenusį mokytoją Antaną Krausą, kuris Australijoje 1968 metais surengė Vydūno šimtmečio minėjimą. Su juo bendravęs kultūrologas jautėsi prisilietęs kone prie paties Vydūno, nes A. Kausas nemažai su Vydūnu bendravo. Taip gražiai buvo susietos šios asmenybės.

V. J. Juška taip pat išvardino ir kitas datas, kurios be 150 metų šiais metais taip pat siejamos su Vydūnu. Tai 130 metų nuo Vydūno atvykimo į Kintus mokytojauti. Pirmoji jo darbovietė turėjo lemiamos svarbos Vilhelmui Storostai tampant Vydūnu. Šiemet sukanka 120 metų, kai Vydūnas pradėjo savo literatūrinę veiklą. O prieš 110 metų Tilžėje buvo išspausdinti Vydūno „Probočių šešėliai“. 1908 metais Vydūnas skaitė pranešimą daktaro Jono Basanavičiaus surengtame Mokslo draugijos suvažiavime. Prieš 90 metų, 1928 metais, švenčiant atkurtos Lietuvos valstybės dešimtmetį, Vytauto Didžiojo universitetas Vydūnui už nuopelnus lietuvių tautai suteikė jam filosofijos Garbės daktaro vardą. 1938 metų kovo 11 d. Vydūnas, radus formalią priežastį, vokiečių valdžios buvo uždarytas į kalėjimą Tilžėje. O baigė V. J. Juška, kad Pagėgiai turi didžiuotis, kad Vydūnas yra pas juos – Amžino poilsio atgulęs savo pamėgto Rambyno kalno papėdėje.

Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, sveikindamas susirinkusiuosius su parodos atidarymu, padėkojo parodos kūrėjai L.Valatkienei bei visiems padėjusiems ją surengti. O tuo pačiu be džiugesio kalbėjo, kad nors ir yra suderintas su Kultūros ministerija sprendimo projektas suteikti Pagėgių viešajai bibliotekai Vydūno vardą, tačiau dėl įvairių priežasčių jis nėra teikiamas Pagėgių savivaldybės tarybai tvirtinti. Tačiau meras V. Komskis sakėsi labai tikintis, kad vis tik šis sprendimas bus priimtas kovo 29 dieną vyksiančio Tarybos posėdžio metu.

Šios parodos gimimas ir atsiradimas siejamas su Europos Sąjungos INTEREG finansuojamu projektu „Pagėgių ir Punsko bibliotekų ir kultūros paslaugų patrauklumo skatinimas“. Į Pagėgius šia proga atvyko septynių žmonių delegacija iš Punsko. Drauge su kolegomis iš Lietuvos jie keletą dienų mokysis kurti parodas bei diskutuos, kaip galima skatinti žmones jungtis į kultūrinę veiklą. Ir ši paroda, o vasaros pabaigoje ir pagėgiškių delegacija, vyks į Punską, kur bus atidaryta kolegų lenkų bibliotekininkų sukurta paroda.

Vydūno minėjimas ketvirtadienį, kovo 22 dieną, rengiamas Kintuose. O šeštadienį Vilkyškių bažnyčioje vyks vargonų muzikos koncertas, skirtas Vydūno 150-ties metų jubiliejui.