Žolės deginimas – nusikaltimas, galintis užtraukti sankcijas

Ne paslaptis, kad dažniausiai nenušienautų pievų žolę degina manantys, kad sudeginus pernykštę žolę bus patręšta pieva. Šis vis dar gajus mitas, kad nudeginus žolę pagerės pieva, yra seniai paneigtas – įrodyta, kad žolės deginimas atneša didelių nuostolių dirvožemiui, turtui ir gamtai: paviršinis humuso sluoksnis, augalai, jų sėklos, žūsta sudygusių sėklių daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, sodybas, ūkinius pastatus. Gaisruose žūsta gyvūnai ir žmonės. Be to, deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų, kurios tiesiogiai gadina sveikatą. Šią žalą sunku net įvertinti.

Negana to, kad pernykštės žolės deginimas kenkia aplinkai bei žmonėms, jis dar ir kainuoja visiems mokesčių mokėtojams – juk kainuoja ir ugniagesių gelbėtojų nuvykimas į gaisravietę, ir jų darbo priemonės bei įrankiai. Skaičiuojama, kad ugniagesių ekipažo kuras ir gaisro gesinimo priemonės vienai valandai mokesčių mokėtojams kainuoja daugiau kaip 70 eurų, o per metus ugniagesiai išvyksta 4 000–5 000 kartų. Lengva paskaičiuoti, kiek tik dėl to dūmais paleidžiama pinigų – apie 1 000 000 eurų.

 Be to, deginantys žolę ūkininkai rizikuoja, kad jiems bus sumažinta visa  priskaičiuota Europos Sąjungos paramos suma. Per metus gaisrai išdegino per 10 000 hektarų pievų, ražienų, pamiškių, dėl  to žemės savininkai praranda galimybę gauti apie 1 700 000 eurų. Ūkių nuostoliai tik dėl dirvožemio praradimo degant žolei tame plote siekia apie 5 000 000 eurų. O kur dar kasmet dėl pernykštės žolės deginimo kylančių apie 100 miško gaisrų, apie 5-6 durpynų gaisrų padaromus nuostolius. Didžiausius nuostolius žemių savininkai patiria ne dėl baudų, bet dėl sunaikinto dirvožemio.

Ministerija ragina būti atsakingus

Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus būti sąmoningus ir primena deklaruojantiems pasėlius, kad būtina laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, kaip nurodyta Tiesioginių išmokų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų administravimo bei kontrolės taisyklėse.

 GAAB reikalavimas draudžia  deginti žemės ūkio augalus bei jų ražienas, žolę ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose.

Išimtys daromos, jei laikomasi Aplinkos ministerijos patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.  Šiuose reikalavimuose rašoma, jog sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

Nesilaikantiems  reikalavimų taikoma 5 proc. sankcija visai priskaičiuotai paramai.

Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais žolynų deginimo gaistų mažėja. Žmones nuo pernykštės žolės deginimo sulaiko ne tik baudos ir viešumas, bet ir išaugęs atsakingumas, suvokimas, kad tai – ne išeitis. Situaciją keičia ir aplinkinių žmonių neabejingumas, kaimo bendruomenių atstovai, seniūnaičiai, pilietiški žmonės, kurie greitai informuoja apie gamtos ir visuotinio turto niokotojus.
Žemės ūkio ministerija kviečia visus itin atsakingai elgtis su ugnimi bei nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.