Nerimas ir specialieji vaikų ugdymosi poreikiai

Ne taip lengvai su nerimu susidraugauti sekasi vaikams.. Kartais apie jį prabilti, užtrunka ištisus metus. Jau nekalbant apie įveiką. Prieiti prie klausimo, kaip gi neramumus įveikti, – jau didelis darbas. Ne kiekvienam mažyliui ar jautresniam paaugliui jis taip paprastai įveikiamas. Mūsų pagalba ir palaikymas vaikams yra neįkainojama dovana, kurią teikdami mes taip pat artėjame prie laimės.

Kartais vaiko baimės jausmas gali peržengti ribas.. Mažiesiems taip nutinka dažniau, dėl paprasčiausios gyvenimiškos patirties trūkumo. Kaip geriau mokytis? Geriau sutarti su mama ar tėčiu?. Kaip susitaikyti su drauge, su kuria susipykau jau prieš pusę metų?. Daugybė vaikams ir paaugliams kylančių klausimų lydi nerimo šešėliai.. Mintis kiek gąsdina, jei pamiršime, jog įveikę nerimą galime nepastebėdami pamiršti ir su juo susijusią problemą.

Nerimą galime vadinti aplinkybe, priežastimi, pasekme, rezultatu, išdava, veiksniu, galų gale tamsiuoju pasakų paukščiu, ar dar kaip sugalvosime. Su juo labai sunku išsiskirti, ir galų gale prie jo gali labai prisirišti, ir susigyventi kaip su broliu.. Tuomet, net nepastebėsi, jog jis šalia. O taip pat ir visi lydintys reiškiniai, kaip pilkų debesėlių virtinė.

Išties neretai nerimą patiria specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai.. Kartais jie galbūt net nepastebi, jog nerimo jūroje seniai siaučia audros, sunku susikaupti, ir pamatyti pasaulį šviesesnėmis spalvomis. Kas gi yra specialieji ugdymosi poreikiai?. Pats pavadinimas, jau kelia nerimą.. Ir išties, šeimos patiria nemažai streso, vaikui gavus pritaikyto ugdymo dokumentus. Nerimas skleidžia savo sparnus..

Svarbu būtų paanalizuoti ugdymosi poreikių ir nerimo panašumus ir skirtumus.. Kartais čia galime dėti lygybės ženklą.. Kartais šie reiškinia žengia drauge, koja kojon. Be abejo, juos sieja abipusė įtaka. Jie taip pat gali būti nesusiję. Arba amžiams susipynę. Be abejo, specialiųjų poreikių nustatymas savaime sukelia naujas nerimo patirtis, nors galbūt mažina jo pasireiškimus kitose aplinkybėse. Kaip pamatuoti, ar svarstyklės jau išsilygino?. Ar nerimo jau mažiau, o gal kaip tik jo padaugėjo?.

Bet kuriuo atveju, mes, – tėvai, mokytojai, globėjai ir kiti suaugę žmonės, – galime gilesnį vaikų nerimą apmažinti. Ir tam tikrai neprireiks daugiau pastangų, nei bet kokiam kitam rimtesniam darbui jų prireikia.

Deja, dauguma specialiųjų poreikių turinčių mokinių patiria trumpalaikį arba ilgalaikį stresą. Streso išgyvenimai, kuomet nėra įveikiami, veda vaikus prie baimių ir iš jų kylančių sunkumų.

Ypatingiems vaikams yra baugu prarasti kitų žmonių pagarbą, jie kiti sužinotų apie jų sunkumus.. Atsiranda dar daugiau nerimo. Jie stengiasi išlaikyti „paslaptį“, ir dėl to gali sutrikti jų ryšiai su kitais vaikais, bei su suaugusiais žmonėmis. Dažnai jie bando prisiimti atsakomybę už daugybę dalykų, kuriems iš tiesų nelabai gali turėti įtakos. Vėliau šie vaikai ima vengti žmonių, situacijų. Susidaro užburtas ratas, vieni sunkumai gilina kitus, o padėtis taip paprastai ir nelengvėja.. Nerimas auga ir vystosi, objektyvios problemos tampa nebepastebimos ir keliauja užmarštin. Stiprus nerimas ima užimti vis daugiau vietos, tarsi persekiojantis paukštis pasakoje, nepaleidžia, ir vis labiau trukdo ramiai gyventi.

Pirmas žingsnis, mažinant nerimo jausmus, yra atpažinti jį, ir susipažinti su priežastimis. Galbūt šįkart tai nėra tik neišsimiegojimas, įprastas nuovargis, ar egzaminų baimė?

Kaip atpažinti nerimą?

Iš tiesų, specialiųjų ugdymo poreikių ir nerimo santykis yra labai sudėtingas. Kartais šie reiškiniai ir mokykloje, gali būti painiojami. Tad mes galimer padėti mokytojams, dalintis požymių sąrašais, kalbėti apie vaiką, ir taip situacijas objektyvizuoti. Nerimo požymiai mokykloje:

1. Vaikui sunkiau planuoti ir atlikti užduotis
2. Ypatingai reikia būti saugiu, paklausti dar sykį, papildomai pasitikrinti ar būti nuramintam
3. Sunkiau ramiai pasėdėti
4. Nelengva susikaupti, koncentruoti dėmesį, arba prisiminti
5. Vaikas atsiprašo, teisinasi, ir taip siekia išvengti naujų užduočių
6. Praranda stabilumą, kai keičiasi užduočių tvarka arba tvarkaraštis
7. Vengia išeiti už įprastų, numatytų rėmų arba ribų
8. Patiria fizinius diskomforto požymius, – prakaituoja, dreba, smarkiai plaka širdis
9. Neikaip neparodo, kad klausosi, neatsako į mokytojo užduotus klausimus
10. Yra ypatingas perfekcionistiškas, dėl to lėtėja darbo tempas
11. Somatiniai skundai, – susiję su sveikata
12. Rigidiškumas, kai vaikas priešinasi pokyčiams

Kiti nerimo ženklai:

• Vengimas
• Vilkinimas
• Stiprūs apstulbimo, nuostabos jausmai
• Pergyvena dėl laiko ribų, dėl pokyčių
• Patiria fizinius skausmai.

Nerimas yra daugiau vidinis patyrimas. Tai paukštis, kurį aiškiausiai mato nerimą patiriantis žmogus, bet ne kiti.. Jį sunku pastebėti, kadangi šis jausmas dažniausiai neturi jokių išoriškai matomų požymių, arba simptomų. Nelengva suaugusiam, o vaikams bendrai gali būti dar sudėtingiau atpažinti šias būsenas. Būtent dėl jie ir nepasako draugams, tėvams ar ugdytojams, kaip jaučiasi, ir kaip iš tiesų jiems tampa nelengva susitvarkyti su įprastomis kasdienėmis užduotimis.

Kuo gali padėti mokykla?

Mokykla yra vaiko mokymosi aplinka, tad čia vaikas visgi turėtų gauti pagalbą, ir palaikymą, būti suprastas, atspindėtas, ir nelikti vienas su problema.

Siekiant mažinti nerimą klasėje, pirmas pingsnis mokytojams būtų įgusti atpažinti nerimastingumo požymius. Šią būseną gali lemiti daugybė vidinių veiksnių (pvz. temperamentas), o taip pat ir išorinių faktorių (pvz. triukšmas, suolų išsidėstymas). Šie žingsniai padės išanalizuoti situacijas ir pasiekti aiškumą:

• Pastebėkite, kada vaikų nerimas pasireiškia
• Pamatykite aplinkybes, ir sąlygas, kuomet pasirodo nerimas, su kuo jis susijęs
• Stebėkite elgesio dažnį, trukmę ir intensyvumą. Galite pasižymėti užrašuose, ar lentelėse

Labai puikus variantas ir pagalba sprendžiant šį opų klausimą galėtų būti klasės valandėlės nerimo temomis, situacijų aptarimas analizuojant jausmo pasireiškimo dinamiką, edukacinės video medžiagos peržiūra, savistabos lapų pildymas, ar paprastas vaiko jausmų atspindėjimas pamokos eigoje, – „Matau, tu nerimauji.. Ar norėtum apie tai pasikalbėti po pamokos?“

Mokymosi strategijų kaita, taip pat gali mažinti nerimo lygį klasėje.

1. Sukurkite mokymosi aplinką, kur klaidos butų laikomos ne gėda, ar minusu, o natūralia mokymosi proceso dalimi. Netgi būtina jo dalimi, nes „Jei nieko nedarau, tikrai nesuklys“
2. Iš anksto sudaryti darbo klasėje tvarkaraščius, renginių, pertraukų, pokalbių su vaikais planus. Taip jie jausis gerokai ramiau, ir ims Jumis labiau pasitikėti
3. Visuomet įspėkite vaikus apie bet kokį nukrypimą nuo įprastų grafikų, tvarkų, tvarkaraščių
4. Veskite paprastus relaksacijos užsiėmimus klasei bendrai. Taip ne tik pagerinsite vaikų sveikatą, bet taip pat socialinę bei psichologinę atmosferą, sudarysite sąlygas daugiau pasiekti
5. Skatinkite nerimastingus ir bailesnius mokinius, įveikti užduotis suskirstytais mažais žingsneliais

Taisyklių rinkinys nerimaujantiems vaikams
Specialiųjų poreikių vaikai į daugybę situacijų greičiau sureaguos nerimu.. Geriausiai jiems padėsime, patys atpažindami šį jausmą, palaikydami ir ramindami vaikus. Klasėje galima pasikabinti taisykles:

• Kai jauti nerimą, pasakyk draugui ar mokytojui
• Įsivaizduok gražius, raminančius vaizdus, prisimink gerą nutikusį įvykį
• Pasistenk situaciją įvertinti naujai ir realiai. Apie ateitį galvok optimistiškai
• Išlaikyk ryšį su savo jausmais, nepaneik jų ir nenustumk į šalį. Išgyventas jausmas tampa siplnesnis
• Susidraugauk su savo specialiuosiais poreikiais ir socialiniu pažeidžiamumu. Esi ypatingas

Mokytojo darbo su mokiniu strategijos

1. Edukologai gali padėti vaikui pasijusti ir tapti efektyvesniu. Kuo efektyvesnis mokinys jausis, tuo mažiau jis ar ji patirs nerimo. Skatinimo būdai galėtų būti šie:

• Mokyti pozityvaus vidinio dialogo
• Padėti mokiniui išlaikyti realius lūkesčius
• Neutralizuoti situacijų dramatiškąsias puses
• Skatinti mokinį matyti stiklinę pusiau pilną, o ne pusiau tuščią
• Padėti vaikui save įtvirtinti, skatinti jo pasitikėjimą savimi
• Skatinti ramų ir drąsų elgesį (emocinį, žodinį ir pan.)
• Modeliuoti efektyvias prevencines situacijas, jas aptarti, diskutuoti su vaikais
• Palaikyti mokinį, kad jis/ji lengviau įveikų savo nerimą
• Pastebėti subtilų vengimą, ir modeliuoti laimėjimo strategijas
• Reguliariai organizuoti smagias minutes, nedideles pertraukėles tarp darbų su mokiniais
• Turėti pasiruošus ypatingą planą krizės atvejui

2. Padėkite vaikams planuoti ir reflektuoti mokymąsi. Planavimas įneš stabilumo į mokymosi procesą, ir padės nerimastingiems vaikams geriau suvaldyti savo emocijas. Kaip tai padaryti?

• Dalinkite darbus į mažus žingsnelius
• Teikite vaikams darbų planavimo pavyzdžius, dalinkitės su jais lentelėmis
• Sudarykite individualius darbo planus, kad mokiniai galėtų pasitikrinti, kiek jie pasiekė, kokią pažangą padarė ir pan. Parašykite aiškias instrukcijas
• Sudarykite ypatingų užduočių planus, kad mokiniai galėtų juos sekti ir pasitikrinti
• Suasmeninkite nuorodas, sąrašus ir t.t.
• Suplanuokite reguliarų laiką drauge peržvelgti mokymosi planus, pasiekimus, ir pasitikrinti
• Su mokiniu peržvelkite ką jau mokėtės, pakartokite esminius dalykus
• Kuo daugiau mokykite vaikus planuoti ir organizuoti laiką, klasėje ir individualiai.

Į pagalbą mokytojui. Kaip įveikti vaikų nerimo apraiškas klasėje

Atsakingų suaugusiųjų pagalba gali išties pakelti vaiko gyvenimo kokybę. Kartu esame stipresni.. Vienas žmogus ne visuomet gali pakelti akmenį, o drauge statome miestus ir vaikštome mėnuliu.

Pagal ldatschool.ca

Parengė psichologė Inga Polikevičiūtė | Psichologinė pagalba vaikams ir ir paaugliams