Tariamų Šilutės „patriotų“ – ant kiekvieno kampo

Keliai ir pakelės medžiai – draugai ar priešai?

Gal pagaliau aprims ir tų didžiųjų „gamtos mylėtojų“ aimanos dėl padarytos gamtai žalos ir „nebeplyš širdys“ dėl niokojamo Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio – medžių alėjų, kurios, anot jų, buvo išskirtinis Nemuno deltos teritorijos bruožas. Tačiau atvirai pasakius, jokio čia išskirtinumo nėra. Tuo laikotarpiu tokie kelrodžiai buvo sodinami visoje Lietuvoje. Žinant, kokios būdavo žiemos, o transportas – arkliais tempiami vežimai, tik arti susodinti medžiai galėdavo parodyti kelią į namus per užpustytus laukus.

Laikai keitėsi, atsirado automobiliai, pasikeitė greičiai, keliai buvo platinami, pakelės medžiai kertami. Juk ir Šilutės rajone, Stoniškių – Katyčių kelio ruože, tai buvo padaryta. Kažkodėl tada niekam „širdis neplyšo“. Kaškodėl visi ramiai žiūri ir į tai, jog per dieną Lietuvoje iškertama apie 50 ha miško. Sveikų, brandžių medžių miško. Todėl, kad tokia gyvenimo realybė. Dauguma supranta ir tai, kad pakelės medžiai pirmiausia išpjaunami rūpinantis žmonių saugumu. Net medžius iškirtus, šalia sustatomi kuoliukai su šviesą atspindinčiais žibintais. Juk automobiliui atsitrenkus į medį, galimybė vairuotojui ar keleiviui išlikti gyvam yra kur kas mažesnė, nei nuvažiavus į šalikelį ir net jam apvirtus. Geresnio pavyzdžio palyginimui nerastum kalbant apie tuos nelemtus Šilutės – Rusnės pakelės medžius. Juk šiame kelio ruože per paskutiniuosius 15 metų jie tapo 18 žmonių mirties priežastimi. Daugiausia jaunų žmonių, kurie dar ir dabar būtų galėję džiaugtis gyvenimu. Ir kaip ciniškai nuskambėjo save šilutiškiu pasivadinusio Algio K. portale lrytas.lt pasakyti žodžiai: „Juk į juos trankosi dažniausiai neblaivūs, neadekvatūs asmenys. Tad niekas jų neapsaugos“. Peršasi išvada, kad jiems taip ir reikia. Žmogau, žmogau, ar bent suvoki, ką tu kalbi? O toliau jis vėl dejuoja: „Neįsivaizduoju, kaip bus suremontuotas kelias? Be to, rekonstravus kelią ir pasodinus naujus medžius ant žvyro suformuoto šlaito, jie neprigis“.Taip ir norisi jam atsakyti:„ Negi esi toks bukas ir nesupranti, kad prie kelio rekonstrukcijos, estakados statybos ir tų pačių medžių atsodinimo dirbs specialistai, o ne kokie „profanai“. Juk apie meždžių atsodinimo ir nuolatinės jų priežiūros bei apsaugos klausimus net buvo pasirašytas memorandumas tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Taigi, saugiklių, atrodo, užtektinai.

Užpuolė „patriotiški“ architektai

Prieš kurį laiką prasidėjo UAB „Šilutės autobusų parko“ iškėlimo į kitą vietą ir naujo prekybos centro bei naujos autobusų stoties parengiamieji darbai, kurie buvo greitai sustabdyti paaiškėjus, kad toje vietoje, kur stovėjo benzino kolonėlė ir netoliese plaunami autobusai, gruntas užterštas. Ir buvo sukeltas toks triukšmas, kad ta vieta viešai publikuotuose  straipsniuose buvo paskelbta vos ne ekologinės katastrofos židiniu. Nebuvo jokios katastrofos, ekologinės nelaimės. Užterštas gruntas jau išvežamas, į išraustas duobes bus atvežtas švarus. Bet dėl to sukelto triukšmo darbai sustojo keliems mėnesiams. O kai bendruomenei projektuotojai pristatė naujo prekybos centro ir autobusų stoties vaizdinį ir grafinį projektus, tariamai patriotiški Šilutės architektai juos užsipuolė, neva, jį realizavus, miestas praras savąjį „veidą“, savo unikalumą. Tai ar tą unikalumą pabrėžė autobusų parko teritoriją juosianti betoninė siena?

Mačiau aš tą vaizdinį projektą:šiuolaikinė moderni erdvė su pėsčiųjų takais, žaliosiomis vejomis, medeliais, apsaugine nuo garso tvora, šiuolaikinės architektūros prekybos centru, stiklinėmis vitrinomis pasidabinusiu autobusų stoties pastatu, kuris kaip diena ir naktis skirsis nuo nuo dabartinio „ monstro“. Ir tikrai reklaminiais stendais nebus užgožta katalikų bažnyčia, ir šalia esančia gatve nevažinės sunkiasvorės mašinos. Argi sugadinoŠilutės įvaizdį pastatytas pirmasis didelis prekybos centras IKI, nors ir dėl jo reikalingumo buvo nemažai diskutuota. Bet kai buvo suprasta, kad investuotojas savo lėšomis prisideda prie infrastruktūros sutvarkymo, oponentams argumentų neliko. Ar sugadino Šilutės įvaizdį UAB „Žibai“ teritorijoje duris atvėręs naujasis prekybos centras MAXIMA? Tai kokiu būdu įvaizdį gali sugadinti dar vienas šiuolaikiškas architektūrinis sprendimas?

Nori daryti gerus darbus – susimokėk

Jau ne vienerius metus kalbama apie niekaip nesprendžiamą problemą – seklėjančias Nemuno ir kitų žemupio mažųjų upių vagas. Juk ir potvynių bangą pirmiausia sukelia ties Tatamiškiais susidarančios ledų sangrūdos, o vandens jos nesustabdys, todėl ir liejasi vandenėlis į laukus ir miškus. Buvo anksčiau ledlaužis, kuris nors dalinai išlaužydamas ledus, leisdavo vandeniui pratekėti Nemuno vaga. Sako, kad yra nupirkta kelis milijonus eurų kainavusi žemsiurbė, kuri kažkur stovi, o anot Savivaldybės atstovo Remigijaus Rimkaus, ji turėtų būti čia ir dirbti dieną, naktį gilindama deltos upių vagas, kuriomis į nerštavietes ir iš jų galėtų plaukti žuvys, kad jomis Kuršių marias galėtų pasiekti žvejų ir poilsiautojus plukdančių laivai. O tam trukdo dar viena problema. Pasirodo, kad dalis tų tvarkytinų teritorijų patenka į saugomų teritorijų tarpą, kurioje negalima jokia ūkinė veikla. Teoriškai negalima, bet praktiškai... Kaip spaudos konferencijoje sakė meras Vytautas Laurinaitis, reikėtų sumažinti tą teritoriją iki 150 m.Bet reikia leidimų iš Vilniaus aplinkosauginių valdininkų. Jie tam lyg ir neprieštarauja, bet prašo, kad Savivaldybė už tai sumokėtų. Štai tokia abrakadabra.Savo rajono teritorijoje, norėdami padaryti gerą darbą savo žmonėms, atvykstantiems svečiams, turime kažkam mokėti.Taigi, ne iš turkų ar graikų prašome...

Bet jiems atrodo kitaip. O gal būtent tame žemės lopinėlyje ropinėja koks retas vababaliukas, o gal ten peri retesnės rūšies paukštukas? Matėm jau mes tuos paukštukus. Grožėjomės egzotiškaisiais kormoranais, kurie po kurio laiko parodė savo tikrąjį veidą, o tiksliau užpakalį sunaikindami unikalią Neringos sengirę. Kodėl tas Algis nevažiavo jos gelbėti. Matyt išsigando, kad kormoranas neapš...Spaudos konferencijoje rajono meras pasakė: „Labai gaila, kad Šilutėje yra žmonių, kuriems būtų geriausia, jeigu sėdėtume rankas sudėję ir nieko nedarytume“. Ne, gerbiamas mere, tegul sėdi tie „verkšlentojai“, kurie neabejotinai sėdės ir kai prasidės Lietuvininkų gatvės rekonstrukcija, kai vėl reikės pjauti medžius.

Bet džiugina tai, kad gimtajam miestui neabejingi jauni, kūrybingi žmonės. Geriausias to pavyzdys – betoninė siena palei baldų kombinatą, kuri jų dėka tapo savotišku meno kūriniu, atspindinčiu senosios Šilutės istorijos akcentus, iškilias asmenybes. Kartu su gatvės rekonstruksija atsiras dar vienas unikalus jų projektas – prakartėlės, kai, prie jų stabtelėję, galėsime susipažinti su senųjų Šilutės gyventojų buitimi, papročiais, apranga, amatais... Net neabejoju, kad dauguma  nori gyventi moderniame mieste, kuriame nebūtų užgožiami senosios archtektūros pastatai ir paminklai tikintis, kad patriotiškai nusiteikusių verslininkų dėka dar gali būti atstatyti namai, kurie iki mūsų dienų neišliko.

Tuo pačiu nekantraudamas laukiu dienos, kai naujuoju keliu galėsiu nuvažiuoti link Rusnės, pervažiuoti etakadą, pasiekti Uostadvarį, užlipti į apžvalgos bokštą, paragauti rusniškių rūkytos žuvies, įsigyti unikalų suvenyrą, pasigėrėti mariose plaukiojančiais laivais. Jau neabejoju, kad taip ir bus.