Paukščių stebėjimas – svarbiausia ir neįkainojama pievų paslauga

„Nors vykdyti balsavimai itin subjektyvūs, bet žinia aiški – galimybė gėrėtis paukščiais žmonėms labai svarbi. Dėl šios galimybės turime dėkoti Nemuno deltos užliejamų pievų ekosistemai, o konkrečiau – ūkininkams ir tiems, kurie šias pievas prižiūri gamtai palankiu būdu.” – balsavimų rezultatus komentuoja juos organizavęs Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistas Justas Gulbinas.

Bendrame ekosisteminių paslaugų balsavime savo nuomonę išsakė 98 žmonės. Daugiau nei 42 proc. balsavusiųjų skyrė savo balsus paukščių stebėjimui ir oro gryninimui. Daug simpatijų pelnė ir vandens valymo (65), gėrėjimosi kraštovaizdžiu (61) paslaugos. Mažiausiai palaikymo sulaukė žolės granulės (1), įkvėpimas (13) ir tradicijos (24).

Balsavimo metu taip pat buvo siekiama nustatyti, ar yra skirtumas, kaip balsuoja Šilutės rajone ar toliau gyvenantys asmenys bei ar išryškėja skirtumai tarp skirtingų profesijų atstovų. „Didelių skirtumų tarp vietos gyventojų ir svečių balsavimų neįžvelgiame – vyrauja bendra tendencija, kad balsavime ir pačioje šventėje dalyvavo daugiau svečių iš tolėliau. Vis tik, sąlyginai didesnis vietos gyventojų palaikymas teko tradicijoms, žolelių arbatai ir oro gryninimui. Dėl pakankamai didelės profesinės įvairovės ir ne itin didelės imties, sunku nustatyti preferencijas tarp profesijų”, – rezultatus komentavo Justas Gulbinas.

Panašus balsavimas buvo atliekamas ir praėjusį rudenį, paukščių palydų Ventės rage metu. Kaip ir šiemet, itin didelio palaikymo sulaukė oro gryninimas ir vandens valymas. Išryškėjo ir tam tikri skirtumai – šiemet ženkliai didesnio susidomėjimo sulaukė gėrėjimasis kraštovaizdžiu, vandens sulaikymas, tradicijos ir šienas, mažiau – žolelių arbata. Įvertinus ekosisteminių paslaugų grupes, šiemet lankytojams žymiai svarbesnės buvo kultūrinės paslaugos.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami detalūs šio balsavimo rezultatai ir palyginimas su 2017 m. vykusiu balsavimu.

Šiemet renginio dalyviai buvo paprašyti detaliau įvertinti vieną iš ekosisteminių paslaugų – paukščių stebėjimą. Jie turėjo atsakyti į klausimą: „Kiek jūs esate pasiruošę mokėti / investuoti, kad galėtumėte pasinaudoti Nemuno deltos pievų teikiama ekosistemine paslauga – paukščių stebėjimu?”. Šiame balsavime dalyvavo 66 renginio dalyviai. Vertės svyravo nuo 1 euro iki begalybės. Nors didžioji dalis (68 proc.) lankytojų nustatė vertę nuo 1 iki 30 eurų, net 10 dalyvių (15 proc.) teigė, kad galimybė stebėti paukščius – neįkainojama.

„Didelis verčių pasiskirstymas gali rodyti ne tik tai, kad žmonės labai skirtingai suvokia paukščių stebėjimo vertę, bet ir tai, kad ekosisteminių paslaugų koncepcija ir jų vertinimas – naujas ir sunkiai suvokiamas reiškinys. Nors ir bandėme žmonėms paaiškinti pasiryžimo mokėti metodą (angl. willingness to pay), kuriuo yra matuojamos kultūrinės paslaugos, yra didelė tikimybė, kad jis buvo suvoktas skirtingai“, – komentuoja Justas Gulbinas. Skirtumo tarp Šilutės rajono gyventojų ir toliau gyvenančių asmenų nenustatyta. Skirtingų profesijų tarpe išryškėjo tik viena tendencija – mažiausias vertes nustatyti labiausiai linkę buvo mokiniai. 7 iš 9 balsavime dalyvavusių nustatė 1-6 eurų vertę. Visgi, vienas jų pažymėjo, jog paukščių stebėjimo vertė – neįkainojama.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami detalesni šio balsavimo rezultatai.