Žemė po kojomis – garantija rytdienai

„Laikomės nelengvai, bet stabiliai, kooperatyvas tikrai nesiruošia žlugti, – pažymi. A. Jasinevičius. – Domimės naujuoju programiniu laikotarpiu, kokią paramą galėtume gauti. Kol kas dar mūsų kooperatyvas nėra pripažintas, tačiau šią situaciją greitu laiku planuojame pakeisti. Tuomet pretenduotume į paramą technikai atnaujinti. Galvojame ir apie tam tikrą perdirbimą, tyrių gamybą ar šaldytų uogų fasavimą, tačiau kol kas mintis tik dėliojame, nesame dar visiškasi apsiprendę“.

Kooperatyvas iš narių superka šviežias uogas, apie 250–300 tonų, jas sušaldo su naujai įsigyta šokine kamera, kuri uogas per parą užšaldo iki minus 30 laipsnių,  ir parduoda UAB „Vėtrija“, o šiai teikia laikymo paslaugas. Uogos laikomos minus 18 laipsnių temperatūroje.

Uogas kooperatyvui gali parduoti ir ne kooperatyvo nariai, tačiau tokių nėra daug. Anksčiau, kol situacija uogų rinkoje buvo palankesnė, uogas kooperatyvas parduodavo ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje. Šiemet daugiausia  uogų parduota Lietuvos rinkai, ir tik po kelias tonas – Estijai ir Rusijai, iš kurios dar taip ir nesulaukta apmokėjimo.

Kooperatyvo vadovas pasakoja, kad planuoja orientuotis į ekologišką gamybą, nes vis auga tokios produkcijos poreikis. „Uogų rinka nelabai plečiasi, bendra paklausa pasaulyje nedidėja,  tad norime išnaudoti kiekvieną galimybę, o tokia atsiranda su ekologiška gamyba. Daug kas teiraujasi, ar neturime ekologiškos produkcijos, todėl ir planuojame jos imtis“, – sako A. Jasinevičius. Jis apgailestauja, kad ekologiškai žaliavai auginti dar labai trūksta mokslinio pagrindimo, kompleksinio požiūrio, ką ir kaip daryti. „Kiekvienas augintojas pats turi tapti mokslininku tyrėju ir ieškoti, bandyti, taikyti naujas technologijas, o tai labai brangiai kainuoja“, – apgailestauja kooperatyvo vadovas.  Jis pastebi,  kad daug problemų kyla dėl tinkamų augalų apsaugos priemonių, nes Lietuva priskiriama šiaurinei Europos daliai, tuo tarpu Lenkija – viduriniajai, todėl ten augalų apsaugos priemonių pasirinkimas daug didesnis. A. Jasinevičius mano, kad reikėtų atsižvelgti į tai, jog klimatas labai akivaizdžiai keičiasi, ir Lietuvoje gamtos sąlygos kinta, todėl ir mūsų kraštas turėtų priklausyti viduriniajai ar kokia kitai pereinamajai zonai. Pasak jo, Lietuvoje yra paplitusių tokių juodųjų serbentų ligų,  nuo kurių nėra registruotų efektyvių priemonių, todėl tai sukelia augintojams didelių problemų. Kooperatyvo vadovas pasakoja, jog ilgą laiką dirbo kartu su Sodininkystės institutu, kartu ieškojo naujų technologijų, tačiau, pasikeitus instituto statusui (jis tapo mokslo institutas), pastarasis technologijomis nebeužsiima. Daug naujienų uogų augintojus pasiekia per Lietuvos uogų augintojų asociaciją, su kuria taip pat glaudžiai bendradarbiaujama. „Dalyvaujame tarptautiniuose renginiuose, sekame visas naujienas, kad žinotume, kas dedasi pasaulio rinkose, kokios naujovės atsiranda, kokios rūšys, kokios technologijos. Žengiame kartu su visais koja kojon“, – neabejoja A. Jasinevičius.

„Olrevita“ – sodininkystės kooperatyvas

Kooperatyvas „Olrevita“ Vilkaviškio rajone įsikūrė 1998 m., kai suiro buvęs tarybinis sodininkystės ūkis. Kiek žmonės pajėgė, tiek išsipirko sodų ir susivienijo į kooperatyvą. Vyrauja senosios obelų  veislės, kokios ir buvo anksčiau, kaip „Bogatyr“ ar „Auksis“.

Vitas Kušlys, 5 narių kooperatyvo vadovas, pasakoja, kad per tą ilgą kooperatyvo gyvavimo laiką buvo įvairių metų, ir geresnių, ir blogesnių, tačiau niekuomet nekilo pavojus, kad kooperatyvas gali neišsilaikyti ir sužlugti. „Pramoninių obuolių supirkimo kainos priklauso nuo to, kokia yra koncentruotų sulčių paklausa ir kaina Europoje. Anksčiau parduodavome obuolius vokiečiams, tačiau paskutiniu metu visą produkciją, o jos būna nuo 10 iki 20 tonų, realizuojame Lietuvoje. Pramoninius obuolius sultims spausti parduodame UAB „Vaiskona“, o desertinius taip pat superka keli nuolatiniai pirkėjai, tai tikrai patogu“, – aiškina V. Kušlys.  Jis pasakoja, kad kooperatyvas ne tik superka obuolius ar kartu visiems nariams perka augalų apsaugos priemones, bet ir pats augina sodus 46 ha plote, kurį tik šiemet išsipirko iš valstybės.  „Dabar, kai turime žemę po kojomis, galime ir kitus darbus planuoti, sodus atnaujinti, nors nemaža dalis mūsų kooperatyvo narių jau turi modernius žemaūgius sodus. Žmonių sodai labai įvairių dydžių  – nuo 2 iki 80 ha“, – aiškina V. Kušlys. Nuolat prie kooperatyvo sodo dirba 8 žmonės. Kooperatyvas turi visą būtiną techniką sodams prižiūrėti – traktorių, techniką tarpueilių priežiūrai, purkštuvą augalų apsaugai. Kooperatyvas yra gavęs paramą pagal SAPARD ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. Naujasis programinis laikotarpis kooperatyvą taip pat domina, nariai seka naujienas, svarsto, pagal kokią priemonę jie galėtų gauti paramą. Paklaustas, kaip juos pasiekia naujienos, V. Kušlys atsako, kad dirba šioje srityje jau daugiau kaip 30 metų, tad yra sukaupęs labai daug informacijos, tačiau tuo neapsiriboja, nuolat važinėja į seminarus, lauko dienas, kur sužino, kaip dirba, kuo gyvena visi šios srities verslininkai Lietuvoje.