Startas finansavimui gauti – idėja ir tinkama paraiška

Gauna jau ketvirtą kartą

Kad paramą gauti yra ne taip jau sudėtinga, gali paliudyti Marijampolės savivaldybės Šilavoto kaime, daržininkystės ūkyje, dirbantis Povilas Žolynas. Jis jau įgyvendino net tris projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. vykdytą programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Naujuoju 2014–2020 m. laikotarpiu gavo patvirtinimą dar vienam, jau ketvirtam, projektui įgyvendinti. 2016 m. jam buvo skirtas finansavimas pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ žemės ūkio produktų gamybos veiklai. Anksčiau įgyvendintų programų lėšomis jis įsigijo naują priekabą, modernią sėjamąją, o pastarosios – traktorių.

Idėją padiktavo ūkio kryptis

Paklaustas, kaip kilo tinkama idėja paraiškai, ūkininkas atsakė, kad galvoti ilgai nereikėjo.

– Pirmiausiai įvertinau savo galimybes, žiūrėjau, kas tinka man, kas ne. Užsiimu daržininkyste, auginu bulves, morkas, burokėlius ir kopūstus. Mano tikslas – plėsti, modernizuoti daržininkystės ūkį, todėl pasirinkau veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ remiamą veiklą – žemės ūkio produktų gamybą. Pagal ją tinkamos finansuoti išlaidos – nauja įranga, skirta veiklai specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti. Atsižvelgiant į mano ūkio tikslą ir paramos paskirtį, buvo formuluojama paraiškos idėja – plėsti, modernizuoti ūkį įsigyjant naują, specializuotą techniką. Ūkio dydis atitinka paramos taisykles, ūkis yra mokus, tvarkingai vedama jo apskaita, o ir paraiškos idėja sutapo su paramos idėja, taigi finansavimas mūsų ūkiui buvo skirtas. Iš tų lėšų įsigijome naujos technikos ir penkeriems metams įsipareigojome nemažinti ūkio apimčių. Ir be paramos siekiame augti, plėstis. Gavus paramą, darbas ūkyje tapo lengvesnis, patogesnis, našesnis, – kalbėjo P. Žolynas.

Pataria atlikti savianalizę

Paklausus jo, ką patartų ūkininkams, kurie ketina teikti paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėms, tačiau nežino, kurią rinktis, ūkininkas atsakė: „Patarčiau atsižvelgti į ūkio kryptį, siektinus tikslus. Jei auginate javus ir jums reikia naujo kombaino, turėtumėte rinktis priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ ir veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Labai svarbu pasirinkti jūsų lūkesčius ir galimybes geriausiai atitinkančią programą, o ne tą, kuriai paraišką yra teikęs kaimynas, arba tą, kuri sulaukia daugiausia pareiškėjų dėmesio“, – patarė P. Žolynas.

Nei rengiant, nei įgyvendinant projektus bėdų nekilo

Į klausimą, kur daugiausia kilo neaiškumų rengiant paramos paraiškas, P. Žolynas atsakė, kad tokių vietų buvo nedaug. Paraišką ūkininkas užpildė savarankiškai, atsakymus į iškilusius klausimus surado internetinėse Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) svetainėse.

– Dėl paraiškos pildymo – viskas aiškiai parašyta interneto svetainėse. Dėl įgyvendinimo – jei ūkis veda tvarkingą apskaitą, laikosi įsipareigojimų, jokių bėdų nekils. Programa nereikalauja nieko ypatingo, ko nedaro kiekvienas tvarkingas ūkio vienetas, – tvirtino P. Žolynas.

Klaidų prevencija – domėjimasis

P. Žolynas sakė, kad jam išvengti nesusipratimų rengiant paraiškas ir įgyvendinant projektus padėjo nuolatinis domėjimasis.

– Skaitau paramos, kurią pretenduoju gauti arba jau gaunu, taisykles, teisės aktus. Seku naujienas ŽŪM ir NMA puslapiuose ir stengiuosi dirbti tvarkingai. Jei laikausi prisiimtų įsipareigojimų, bėdų nekyla. Pareiškėjai turi suprasti, kad teikdami paraišką prisiima tam tikrus įsipareigojimus, kuriuos vėliau turės įgyvendinti, – aiškino ūkininkas.

Stokodami laiko ar noro ūkininkai neretai prašo įvairių konsultantų padėti parengti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paraiškas. Dažniausiai pareiškėjų daromos klaidos jau įgyvendinant projektus atsiranda dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo kontrolės laikotarpiu. Paramos gavėjai nesilaiko pirkimų tvarkos, be sutikimo keičia projekto įgyvendinimo tvarką, neviešina projektų, nesilaiko investicinių draudimo terminų, – dažniausias klaidas vardijo daug patirties sukaupęs ūkininkas P. Žolynas.

Anot jo, to išvengti būtų galima, jei paramos gavėjai daugiau domėtųsi ir gilintųsi į paramos teikimo taisykles.