Pabudino svietą Šaktarpiu

Šių metų „Šaktarpio“ šventė žmonių gausa į jokį rekordą pretenduoti negali. Svečių atvyko mažokai, ko negalima pasakyti apie rusniškius. Jie dalyvavo, ir beveik visi laimėjo daugelį organizatorių sumanytų varžybų. Renginys prasidėjo šventine eisena. Jos pagrindą sudarė ir vietos, ir svečiai saviveiklininkai. Šiemet dalyvavo šokių kolektyvas „Rusnietis“ bei jų draugai - šokių kolektyvai „Juknaičiai“ bei „Šalna“ iš Švėkšnos. Rusniškiai taip pat pasikvietė ir kaimo kapelą iš Kėdainių „Vilainiai“. Eisenoje žygiavo ir Šilutės rajono vadovai, Šilutės rajone rinkti Seimo nariai, svečias Lenkijos - Lodzės miesto savivaldybės atstovas.

Po sveikinimo kalbų buvo atlikta keletas ritualų: dviem Rusnės vardą turinčioms merginoms buvo įteikti prizai – laikrodžiai. Įdomu, kad vyriausiajai Rusnei buvo 13, o jauniausiajai – 3 metai. Vėliau joms buvo suteikta garbė pakelti Šaktarpio šventės vėliavą. Kol vieni gėrėjosi saviveiklininkų pasirodymais, kiti apžiūrinėjo iš Kauno Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono atvežtą ginkluotės ekspoziciją. O dar kiti leidosi į Rusnės prieplauką, kur galėjo pasmaguriauti čia verdamomis žuvienėmis, šiupiniais, troškiniais, blynais su lašiša, ant ugnies keptu avinu ir kitokiais šviežiai gaminamais patiekalais. Valiuta jiems nusipirkti buvo prie įėjimo į šventę esančioje „Muitinėje“ išsikeista Rusnės markė.

O šiaip jau rimtų pinigų reikėjo tiems, kurie norėjo dalyvauti renginio vedėjo išmoningai vedamame aukcione. Visiems smagiai kvatojantis pilnos žvejo pintinės (su nežinoma preke) kaina nuo 1 euro per azartiškas derybas išaugo iki 50. Tokius pinigus atidavė rusniškius galutinėje kovoje ant menčių paguldęs svečias iš Vilniaus. Vėliau dar buvo pagalvės mėtymo per galvą varžybos. Pirmasis išdrįsęs jose dalyvauti – prizą gavo neskaičiuojant rezultato. Suprantama, tai buvo rusniškis. Užvirus tikroms varžyboms, buvo kovojama labai rimtai. Būta ir kitų smagių rungčių. Pageidaujantys galėjo upėje paplaukioti nacionalinės ekspedicijos laivu „Vytautas Didysis“.