Nemokamas advokatas – valstybės garantuota pagalba asmeniui

Civilizacija – reglamentuotos teisės pasaulis. Gyventojas bet kada gali susidurti su ja. Kas turi pakankamai pinigų, samdo advokatą ir taip bando išspręsti savo reikalus, iškilusias problemas, įgavusias teisinę išraišką. Bet valstybė stengiasi sudaryti sąlygas lygiai vienodai siekti teisingumo ir tiems žmonėms, kurie gauna nedideles pajams  ir neturi turto, kad padengtų bylinėjimosi ir advokato paslaugų išlaidas. Panašiais atvejais nemokamą teisinę pagalbą garantuoja valstybė. Kaip ji organizuojama, teikiama – plati teisinio švietimo tema. Įvairius jos aspektus ir nagrinėjo VGTPT atstovai A. Šakinienė, V. Šerlinskas ir D. Terespolskienė susitikę su bibliotekos filialų darbuotojomis, miestelėnais.

„Maloniau diskusija nei monologas“...

Tokį pageidavimą renginio pradžioje išsakė VGTPT Klaipėdos skyriaus vedėja A. Šakinienė, atvežusi šilutiškiams daug metodinės teisinės medžiagos: lankstinukų bei tai temai paskirtą informacinį laikraščio pavidalo leidinių ryšulį.  Pradžioje diskusija neįsiplieskė, bet klausimų viešniai, demonstravusiai skaidres, buvo. Laikraščio straipsnyje aprėpti visas nemokamos teisinės pagalbos peripetijas neįmanoma dėl vietos stokos. Skaitytojai platesnę informaciją ras viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose. Valstybės garantuojama teisinė pagalba susideda iš dviejų pakopų: Pirminės teisinės pagalbos ir Antrinės teisinės pagalbos. Pirminę pagalbą teikia savivaldybių juristai. Jie konsultuoja klientus teisiniais klausimais. Konsultacijomis gali pasinaudoti visi, neatsižvelgiant į turto ir pajamų lygį. Lankytojui skiriama nemokama vienos valandos konsultacija pastarajam rūpimu klausimu. Pirminei teisinei pagalbai pernai valstybė skyrė 564 567 eurus. Antrinei teisinei pagalbai skirta gerokai solidesnė suma – 4 937 227,63 euro.

Antrinė teisinė pagalba

Antrinė teisinė pagalba Lietuvoje teikiama nuo 1995 - ųjų. VGTPT steigėjas – Teisingumo ministerija. Antrinė teisinė pagalba suteikiama asmenims, kuriems konsultacijų neužtenka ir problemą reikia spręsti teisme. Toks asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą (padeda užpildyti pirminės teisinės pagalbos specialistas), dokumentus, pagrindžiančius reikalavimą, taip pat teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą: metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją arba atskirą dokumentą, įrodantį, jog jam pagalba gali būti teikiama neatsižvelgiant į turtą bei pajamas.  Ypač svarbi turto deklaracija ir darbdavio pažyma apie į rankas gautą algą. Tarnyba, gavusi reikalingus dokumentus, per 5 darbo dienas nusprendžia, ar bus teikiama pagalba. Teigiamo atsakymo atveju, klientas renkasi advokatą iš Tarnybos pateikto sąrašo ar bet kurį kitą, raštu sutinkantį ginti jį konkrečioje byloje. Jei klientas nepasirenka advokato, jį parenka tarnyba iš turimo sąrašo. Šilutėje reziduoja 5 advokatai ir viena padėjėja, sudarę sutartis su VGTPT. Beje, antrinė teisinė pagalba gali būti paskirta ne tik mažas pajamas (pajamų lygiai nustatyti) gaunantiems žmonėms. Pavyzdžiui, teisinė pagalba skiriama visiems nukentėjusiesiems, siekiantiems prisiteisti patirtą žalą. Tokių asmenų kategorijų – 18. Vienu metu antrinę teisinę pagalbą galima gauti keturiose bylose. Pirmose dviejose bylose pagalbos išlaidos apmokamos 100 arba 50 proc, trečioje ir ketvirtoje – 50 arba 25 proc. Procentai nustatomi atsižvelgiant į pareiškėjo pajamų ir turto lygį. Išvardyti ir atvejai, kuomet antrinė teisinė pagalba neteikiama. Taigi, formalumų pakanka, advokatui darbo netrūksta, nors jo valandos darbo įkainis kuklus – 13 eurų iš valstybės kišenės. VGTPT Klaipėdos skyrius aptarnauja Klaipėdos miestą ir rajoną, Palangą, Pagėgius, Plungės, Rietavo, Kretingos,  Skuodo, Šilutės ir Tauragės rajonus.

Laidavimo galia kriminalinėse bylose

Nuo 2017 sausio 1 d. kriminalizuota veika, kai transporto priemonę vairavusiam asmeniui nustatomas didesnis nei 1.5 promilės girtumas (LR BK 281 str. 7 d.). Tai laikoma tyčiniu nusikaltimu. Dėl to sugriežtintas atpildas. Kaltinamasis gali pelnyti baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Mažiausia bauda – apie 2000 eurų, didžiausia – iki 19 000 eurų. Gresia automobilio konfiskacija arba, vairuojantiems ne savo transporto priemonę, priteisiama įvertinta automobilio likutinė vertė, kurią pagal specialią formulę nustato policijos tyrėjai.  Atimama teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių iki trejų metų. Įstatymų leidėjas sugriežtino sankcijas tikėdamas pristabdyti Kelių eismo taisyklių pažeidėjus. Kriminalizuota veika padidino kriminalinių įvykių statistiką ir jų išaiškinimą, nes tokios bylos ištiriamos per kelias dienas ar savaitę. Policijai - pliusas. O advokatą V. Šerlinską jaudina prokurorų siūlomos nerealiai didelės baudos,  ūgtelėjusios nuo šių metų sausio 1 dienos. Dabar 1 MGL  - 50 eurų. Deja, neatsižvelgiama į asmens turtines ir finansines galimybes. Kaltinamiesiems, jei jie neteisti, advokatas siūlo ieškoti nepriekaištingos reputacijos asmens, kuris galėtų būti kaltinamojo laiduotoju, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Šis turi raštiškai sutikti laiduoti už kaltinamąjį. Teismas turi pripažinti jį teismo pasitikėjimo vertu asmeniu. Tik  laiduotojas gali išgelbėti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, to prašydamas teismo. Laiduotojo reputacija bei kiti pateikti teismui procesiniai dokumentai dėl laidavimo privalo būti svarūs, įrodantys, jog laiduotojo asmenybė daro teigiamą įtaką kaltinamajam. Tuo turi neabejoti ir kiti teismo proceso dalyviai, nagrinėjantys minimą baudžiamąją bylą. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skiriami terminuoti įpareigojimai. Laidavimo terminai – 1-3 metai su užstatu arba be užstato. Užstatą moka laiduotojas. Pasibaigus laidavimo terminui, užstatas grąžinamas laiduotojui. Pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per laidavimo laikotarpį negali padaryti naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo. Tokiu atveju, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas. Visos sąlygos, kaip atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išdėstytos LR BK 40 straipsnio nuostatose. Užtat gautą šansą protingas žmogus brangins, laiduotojo nepaves, daug sutaupys.

Geriausias būdas išvengti ginčų teisme – taikus šalių susitarimas

Susitikimo dalyviai, nemaža dalimi išsėmę nemokamos teisinės pagalbos teoriją ir realijas, apsikeitę kukliomis dovanėlėmis, iš konferencijų salės persikėlė į trečiojo aukšto mažesnę patalpą. Karštos kavos puodelis ir jau nebe toks oficialus tonas padėjo ekspromtu užsimegzti trumpoms diskusijomis kitomis teisinėmis temomis. Paliesti kai kurie šeimos teisės aspektai (D. Terespolskienė), pareigūnų įgaliojimų galios bei ribos (V. Šerlinskas), kitokie klausimėliai iš kasdieninės buities, susiję su įvairių tarnybų darbu, paslaugomis. Niekam ne paslaptis, kad geriausias būdas išvengti nemalonių situacijų, ginčų – taikus šalių susitarimas, neįsiveliant į teismų karuselę, nevarginant nei savęs, nei kaimyno. Yra daug dalykų, dėl kurių galima susitarti gražiuoju, objektyviai vertinant visas faktines konflikto aplinkybes.