VRM siūlo modernizuoti greičio matavimo prietaisais fiksuojamų nusižengimų administravimą

„Kasmet dėl greičio matavimo sistemomis užfiksuotų nusižengimų yra pradedama daugiau kaip 200 tūkst. tyrimų. Plečiant sistemų tinklą policijai perduodamų apdoroti ir tirti nusižengimų skaičius dar labiau augs, todėl svarbu  maksimaliai modernizuoti su tuo susijusius procesus – užtikrinti didesnį jų efektyvumą, mažinti administracinę naštą, efektyviau naudoti žmogiškuosius išteklius“, – pažymi vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Pasak jo, Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimais siekiama, kad administracinių nusižengimų protokolai su nurodymu savanoriškai sumokėti baudą bei kiti procesiniai dokumentai būtų automatiškai surašyti Administracinių nusižengimų registre.

„Tai reiškia, jog protokolai dėl sistemomis užfiksuotų nusižengimų formuotųsi automatiškai – tai yra per programinę įrangą, nedalyvaujant pareigūnui. Policijos skaičiavimu, priėmus tokius pakeitimus nuo techninio darbo atsilaisvintų daugiau kaip 200 pareigūnų, kurie galėtų dirbti tiesiogiai užtikrinant visuomenės saugumą“, – aiškina ministras E. Misiūnas.

Pakeitimais taip pat siūloma numatyti galimybę surašyti administracinį nurodymą ir už pakartotinį administracinį nusižengimą, kai jis užfiksuotas greičio matavimo sistemomis. Tokiu būdu transporto priemonės savininkas būtų skatinamas mokėti nurodymu siūlomą baudą, taip pat sumažėtų atvejų, kai pakartotinį nusižengimą padaręs transporto priemonės savininkas, kuriam pagal esamą tvarką jau negali būti surašomas administracinis nurodymas, siekdamas švelnesnės baudos, melagingai nurodo kitą asmenį, kuriam turėtų būti surašomas administracinis nurodymas.

Jei savininkas nurodys kitą vairavusį asmenį, protokolas su nurodymu bus siunčiamas nurodytam asmeniui. Numatoma, kad tokiu atveju registre prie šio pažeidimo bus įrašytas savininko nurodyto asmens kodas ir naujas protokolas su nurodymu susiformuos taip pat automatiškai.

Atitinkamai siūloma ANK papildyti nuostatomis, kurios palengvintų procesinių dokumentų įteikimą, nes  jų siuntimas registruotu laišku yra ne tik neefektyvus, bet ir reikalauja daug lėšų. Procesiniai dokumentai asmenims taip pat galėtų būti siunčiami elektroniniu paštu – asmenys operatyviau gautų jiems adresuotus dokumentus bei sumažėtų atvejų, kuomet vengiama atsakomybės iš pašto įstaigų sąmoningai nepasiimant laiškų su procesiniais dokumentais.

Pakeitimais taip pat siekiama sumažinti administracinę naštą paimant, saugant ir grąžinant vairuotojo pažymėjimus.  Siūloma atsisakyti teisenos užtikrinimo prievartos priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo bei nuobaudos vykdymo paimant vairuotojo pažymėjimą. Kadangi nuo 2018 m. liepos 1 d. naikinama pareiga transporto priemonės vairuotojui turėti ir pateikti vairuotojo pažymėjimą, jei jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ši priemonė tampa neefektyvi. Informacija apie teisės vairuoti apribojimus bus tiesiogiai įrašoma registre.

Naujos ANK nuostatos taip pat padėtų supaprastinti nuobaudų skyrimą tais atvejais, kai asmuo yra padaręs du ar daugiau su transporto eismo sauga susijusius administracinius nusižengimus. Taip pat būtų patikslinta administracinio poveikio priemonių skyrimo tvarka tais atvejais, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis.

2017 m. duomenys į Administracinių nusižengimų registrą buvo teikiami iš 182 sistemų. Jų tinklas nuolat plečiamas – iki 2020 m. kasmet Lietuvos keliuose numatoma įrengti po 25 kelių ruožus, kuriuose bus matuojamas vidutinis transporto priemonių greitis. Be to, planuojama kasmet plėsti stacionarių greičio matavimo prietaisų tinklą – jų bendras skaičius 2020 m. turėtų siekti apie 400 vienetų. 

Greičio matavimo sistemomis užfiksuotų nusižengimų apdorojimo procesai yra daugiau ar mažiau automatizuojami visose Europos Sąjungos šalyse. Šioje srityje pažengusi Prancūzija, pilnai automatizavusi sistemomis užfiksuotų pažeidimų administravimą yra Belgija ir Olandija. 

„Kartu su teikiamomis pataisomis siūlome Susisiekimo ministerijai atnaujinti diskusiją dėl maksimalaus leistino greičio užmiestyje. Dabar vadinamoji tolerancijos riba svyruoja apie 10-15 km/h“,– sako vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.