Apsvarstytos buvusio Macikų lagerio atminimo įamžinimo galimybės

Trumpas žvilgsnis į istoriją

Dar 1924 m. Macikų dvare buvo dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai. 1939 m. Vokietija, ultimatumu susigrąžinusi Klaipėdos kraštą, įsteigė šioje teritorijoje karo belaisvių stovyklą, kurioje buvo kalinami antihitlerinės koalicijos karo lakūnai amerikiečiai, belgai, prancūzai, lenkai, rusai. O nuo 1944 m.,sovietiniai kariuomenei okupavus Lietuvą, čia jau buvo kalinami karo belaisviai vokiečiai. Po poros metų į Macikus buvo vežami ir lietuviai. 1948 – 1955 m. čia veikė GULAG-o skyrius nr. 3, vienas didžiausių lagerių Lietuvos teritorijoje. Jame vienu metu kalėjo net 3 tūks. kalinių – trečdalis lietuvių. Tuo laiku šioje stovykloje žuvo, mirė 365 kaliniai, kurie buvo užkasami šalia stovyklos. Šiuo metu teritorija aptverta, tačiau nėra žinoma, kiek žmonių čia yra užkasta. Iš buvusių koncentracijos stovyklos pastatų yra išlikęs tik karceris. 1995 m. Šilutės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos iniciatyva įrengtas muziejus.

1955 m., uždarant lagerį, buvo bandyta sunaikinti ir kapines – parengtas „melioravimo“ projektas. Nors jis nebuvo įgyvendintas, taėiau toje teritorijoje ganėsi galvijai, važinėjo traktoriai. Dar 1989 m. Šilutės sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir besikuriančios politinių kalinių ir tremtinių sąjungos iniciatyva buvo pastatytas medinis kryžius. Vėlesniais metais paminklus savo tautiečiams pastatė amerikiečiai, kanadiečiai, vokiečiai, lenkai, belgai.

Projektas turėtų įgauti naują pagreitį

Jau tada užgimusi „Laisvės sienos“ idėja, kuri turėtų jungti išlikusį karcerio pastatą ir Macikų kapines, neliko nepastebėta ir diskusijos metu. Dalyviai bandė ieškoti bendrų sąlyčio taškų, kokia gi turėtų būti Macikų lagerio koncepcija? Tai, pavyzdžiui, galėtų būti sprendžiama per žmonių patirtį. Į ją įeitų faktinės medžiagos rinkimas ir paieška. Čia istorikų veiklos sritis. Daug informacijos apie Macikų lagerį guli archyvuose Rusijoje, tačiau šiuo metu iki jų prisikasti gana sudėtinga, bet bandyti galima. Buvo paminėta, kad yra apie 40 bylų asmenų, kurie dar galėtų būti gyvi liudininkai. Čia į pagalbą turėtų ateiti politinių kalinių ir tremtinių organizacijos, kitos senjorų draugijos. V. Griškevičienė užsiminė ir apie galimybę atlikti papildomus archeologinius tyrimus, o mero pavaduotojas A. Bekeris pažymėjo, kad šis muziejus su visa infrastruktūra turėtų būti patrauklus visiems, o ne tik turintiems tiesioginių sąsajų su šiuo „juoduoju“ Macikų laikotarpiu. Ambasadorė G. Grigaitytė apgailestavo, kad iki šiol nesugebėjom deramai įamžinti savo tautiečių atminimo, nors tai jau yra padariusios kitos šalys. O juk Macikai – tai buvęs sovietinis gulago lageris Lietuvos teritorijoje. Apibendrindami diskusiją, visi dalyviai sutiko, kad šiam objektui turėtų būti suteiktas respublikinis statusas, o kompetetinga ir tuo suinteresuota darbo grupė turi sukurti konkrečią atminimo įamžinimo koncepciją.