Ar valstybės tarnautojas Remigijus Rimkus darė poveikį medžius vertinusiai komisijai?

Išvados skyrėsi

Kovo mėnesį visuomenė buvo informuota, kad speciali „ekspertų“ grupė vertino miesto medžių būklę ir nuprendė, kad net 261 Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse augantis medis turi būti tiesiog nupjautas.  Vieni  turėjo būti pasmerkti dėl amžiaus, kiti - dėl išvaizdos.  Toks valdžios užmojis neliko visuomenės nepastebėtas. Visuomenininkai įkūrė feisbuko grupę „S.O.S Šilutės medžiai“, rinko parašus, kad jie būtų išsaugoti.  Įvyko ir antrasis medžių  tikrinimas. Jį atliko Lietuvos arboristų asociacijos vadovas Renaldas Žilinskas. Jam talkino Šilutės rajono savivaldybės, Šilutės seniūnijos ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai. Kertamų medžių skaičius sumažėjo. Pasmerktųjų sąraše liko 198. Tačiau  visuomenininkų ir ši ekspertizė netenkino. Todėl jų dėka į miestą atvyko grupė iš ties  aukštos kompetencijos  specialistų – želdinių būklės ekspertų, mokslininkų. Apžiūrėję kiekvieną medį itin kruopščiai,  jie pateikė savo išvadas Šilutės savivaldybei: „Iš 198 numatytų kirsti einamuoju inventorizaciniu periodu blogos būklės medžių yra 40 proc., patenkinamos ir vidutinės - 60 proc. Kirsti dėl blogos būklės galima apie 80 medžių, kitus išsaugoti, pritaikius kitas priežiūros priemones (genėjimą, lajų dalinę redukciją, skeletinių šakų sutvirtinimą). 16 medžių būklei tiksliau nustatyti vertėtų atlikti tyrimą panaudojant „Arbotom“ aparatą. Būtina koreguoti naujų medžių sodinimo vietas; paliekamiems medžiams projekte turi būti numatytos lajų priežiūros, dirvožemio pagerinimo priemonės. Kokias konkrečiai kiekvienam medžiui taikyti priemones, būtina aptarti su kvalifikuotais medžių priežiūros specialistais“.

Profesorius pasiuntė: „Eik tu na...“

Taigi, liko kertamų tik apie 80 medžių. Akivaizdu, kad ir šios ekspertizės rezultatai vėl nebuvo tokie, kurių „kažkam“ reikia Šilutės savivaldybėje. Tokią prielaidą galima daryti dėl to, kad netrukus miesto medžiai pradėti vertinti akustiniu kompiuteriniu tomografu. Šį darbą atlieka profesorius Remigijus Bakys. Jis „Šilokarčemai“ mielai papasakojo, kas ir kaip bus atliekama, žadėjo, kad visus darbus atliks pats. Tačiau jis tai darė tik pirmąją dieną. Kitą dieną su savimi atsivežė studentą,  apmokė, kaip naudotis tomografu ir patikėjo jam miesto medžių likimą. Kalbintas studentas tikino, kad jis atlieka tik techninį darbą, o vertinimą atliks R. Bakys. „Mokė mane ir čia kaip dirbti, ir ne tik čia“, - aiškino studentas. Jaunas žmogus buvo nekalbus. Pradėjus viešai kalbėti apie tai, ar jis gali dirbti tokį darbą, po kelių valandų susikrovė daiktus ir išvyko. Todėl dabar mieste vėl dirba pats profesorius R. Bakys. Visuomenininkai bandė jam užduoti klausimus kodėl tokį atsakingą darbą pavesta daryti studentui? Jiems buvo atsakyta, kad šis nedirbo, o tik rinko medžiagą.  Norėjo visuomenininkai profesoriaus atsakymus nufilmuoti, tačiau jų buvo paprašyta išjungti kameras, mat R. Bakys nėra viešas asmuo. Išjungus kameras, visuomenininkas Simonas Norbutas mokslo žmogaus buvo pasiųstas trumpai: „Eik tu na...“.

Perspėjo nedaryti spaudimo

Klausėme Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to Miš­kų ir eko­lo­gi­jos fa­kul­te­to do­cen­tės dr. Li­nos Strai­gy­tės, kaip ji vertina Šilutės medžių „projektą“. „Mūsų jungtinė komanda per dvi dienas atliko preliminarų apžvalginį tyrimą, kurio metu visi komandos nariai, aptardami kiekvieno kirtimui pažymėto medžio būklę, bendru sutarimu priėmėme sprendimą dėl kiekvieno medžio. Antrąją dieną dirbdami buvome intensyviai veikiami Savivaldybės atstovo Rimkaus, kad net turėjome perspėti jį, jog nedarytų spaudimo sprendimų priėmime. Profesorius S. Juknevičius net garsiai išsakė, kad mes turime savo nuomonę, mums nereikia „patarimų“ iš šono. O šis žmogus savo rankomis ir finansais yra įkūręs unikalų parką Panevėžio rajone, išauginęs, išgydęs begalę medžių, surinkęs sėklų ir padauginęs gausų kiekį šiandien smarkiai nykstančių augalų.   Tai vienas kompetentingiausių medžių specialistų Lietuvoje. Kitas ekspertas J. Girinas įvairių ekspedicijų metu iš visos Europos yra surinkęs storų ir unikalių platanalapių klevų kolekciją, jų šakutes parsivežęs ir įskiepijęs Lietuvoje, Kėdainių urėdijoje.  Taip pat iš visos Lietuvos surinkęs unikalių senolių ąžuolų ūglius ir įskiepijęs juos jauniems ąžuoliukams, kad išsaugoti turtingą genofondą ateities kartoms. Šių medžių kolekciją galite išvysti Kauno botanikos sode. Ar tokie žmonių darbo vaisiai nekalba už juos? Jų rankos gali atgaivinti ir apleistus medžius. Taigi bendru sutarimu, pasidalindami kiekvienas savo patirtimi, nusprendėme, kad  šešiolikos medžių būklės patikslinimui reikėtų atlikti tomografinį tyrimą, nes išoriškai nesimato, kokio masto vidinis puvinys yra. O visų likusių medžių būklė, įdėmiai apžiūrėjus visus išorinius požymius, ekspertams, daugelį metų dirbantiems su medžiais, nekėlė abejonių. Įvertinę, kad medžiai daugelį metų nebuvo tinkamai prižiūrimi, augdami prie kelio darosi pavojingi. Dėl to reikalinga taikyti įvairias priežiūros priemones, kad neprižiūrimos medžių lajos  nekeltų pavojaus“, - kalbėjo pašnekovė. Pasak jos, išties studentas vertinti ir net inventorizacijos atlikti dar negali, nes reikia praktinių įgūdžių. „O ką jau kalbėti apie eksperto patirtį. Neužtenka vien mokėti paleisti programinę įrangą kompiuteryje, reikia dar išmanyti medžio biologiją, kad žinoti, kur sensorius kabinti. Tačiau ne studentas čia kaltas. Atsakomybė krenta mano kolegai dr. R. Bakiui. Labai liūdina jo poelgis, kompromituojantis mokslininko sąžiningumą. Reputaciją susikurti užtrunka daug metų, bet ją susigriauti galima per vieną dieną. Sužinojusi šiuos ir kitus faktus, pasijutau R. Bakio išduota dėl pinigų. Žinot, biblijinės Judo išdavystės pavyzdys moko, kad, susigundę pinigais, žmonės praranda sveiką nuovoką ir išduoda net draugus.  Tokio stovio žmogui tikrai nerūpi tiesa, bet tik šviečia galimybė užsidirbti, nesvarbu, kieno sąskaita ir kokiais metodais“, - tęsė profesorė. Anot jos, gyvenimo patirtis rodo, kad prie pinigų moralinės vertės nerasi.

Tikisi, kad kiti ekspertai bus palankesni?

„Mums atrodo,  kad savivaldybė spekuliuoja paslaugomis, švaisto visos bendruomenės lėšas, pirkdama kito eksperto paslaugas dvigubai brangesne kaina. Turbūt tikisi, kad kiti ekspertai bus palankesni projekto sprendiniams, nes mūsų išvadų nepaveikė akių mirksėjimais. Mes siūlėme kaip pagerinti esamą projektą, nepadarius žalos likusiems medžiams ir naujai sodinamiems. Bet turbūt ne tą siūlome?  Keista, kad iki šiol negauname savivaldybės atstovo R. Rimkaus atsakymo apie mūsų pasiūlytas paslaugas, nes dalyvavome komercinėje apklausoje. Iš vykdomų R. Bakio tomografinių tyrimų galima suprasti, kad konkursas įvyko. Tačiau negavome jokio atsakymo -  nei kokios kainos buvo siūlomos, nei kokios darbų apimtys, nei kas laimėjo. Tai duoda pagrindo manyti, kad savivaldybės atstovai žaidžia nešvarius žaidimus . Norisi sureaguoti ir į viename Šilutės laikraščio straipsnyje nuskambėjusią visuomenę klaidinančią frazę, kad savivaldybės kviestas atstovas R. Žilinskas yra vienintelis želdinių ekspertas Lietuvoje. Mūsų žilagalvius garbingus komandos narius labai sudomino, kas per išskirtinis tai ekspertas. Išsiaiškinę, kokiu dokumentu remiamasi, supratome, kad savivaldybės klerkai medžio darbininko sertifikatą  prilygino eksperto lygmeniui. Nuo kada Lietuvoje aptarnaujantis personalas prilyginamas ekspertams? Tiesa, sertifikatas ne lietuviškas, bet jis tik parodo, kad žmogus, išklausęs privačios kompanijos kursą apie medžių priežiūrą, išlaikė egzaminą. Jam suteikiamas sertifikatas parodantis, kad jis supažindintas su medžių priežiūros darbais ir gali juos vykdyti tose vietose, kur šis sertifikatas reikalaujamas. Tačiau tai nėra eksperto kvalifikacijos lygio pažymėjimas, o tik darbininko (ang. tree worker). Tikime, kad šie kursai suteikė puikių žinių R. Žilinskui būti geru medžių priežiūros (genėjimo, pjovimo, lajos tvirtinimo) darbininku ir tokių darbuotojų trūksta Lietuvoje.  Tačiau, kaip sakoma, darbininkas ir Afrikoje darbininkas, o ne ekspertas. Lietuvoje toks sertifikatas atitinka profesinio rengimo išsilavinimą. Bet Šilutės miesto valdininkams kitaip atrodo, jie patiki  eksperimentuoti studentams, darbininkams. Gal čia Žemaitijoje negalioja Lietuvos respublikos įstatymai “? - svarstė dr. L. Straigytė.

Priėmė sprendimus, kaip išleisti daugiau pinigų

Klausėme profesorės, kodėl, jos manymu, siekiama Šilutėje išpjauti medžius.  Anot jos, Savivaldybės atstovo materialinis suinteresuotumas. „Svarbu gauti lėšas. O gamta, miesto kultūrinis paveldas, žmonių poreikiai per didelį ir skambantį Eurą nematomi ir negirdimi. Čia yra amžina kiekvieno žmogaus kova su tamsos jėgomis, ar pasiduos, ar atlaikys gundymus“, - dėstė pašnekovė.

Kaip išties reikia pasielgti su medžiais – kaip juos pjauti, atsodinti? Ar Šilutėje jie teisingai genėjami, prižiūrimi? L. Straigytė tikino, kad būtent dėl šių klausimų ir siūlė savo pagalbą. „Deja, jūsų miesto valdininkai priėmė kitus sprendimus, kaip išleisti kuo daugiau pinigų, perkant perteklines didelio kiekio medžių vertinimo Arbotomo parodymais paslaugas. Galiu prognozuoti, kad jei tyrimas toliau bus sąžiningai atliktas, tai jis rodys panašius rezultatus, ką mūsų žilagalvė komisija yra įvertinusi ir be aparato. Deja, Arbotomas neparodys, kur reikia medelius sodinti, o kur nereikia, kur reikia genėti, o kur palengvinti lajas. Atsiveria naujos sąlygos naujam užsakymui, kam kitam eilėje būti paslaugiems materialiniam užsakovo suinteresuotumui“?  - svarstė dėstytoja.

Teigia nieko neįtakojęs

Tai kodėl taip svarbu iškirti kuo daugiau medžių Šilutėje? Kodėl bandoma įtakoti ekspertizę atliekančius asmenis? To ir klausėme paties itin gerai medžių reikalus išmanančio Šilutės savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo Remigijaus Rimkaus. „Man nesvarbu, kiek bus iškirsta medžių. Reikia, kad būtų iškirsti tie, kurie kelia grėsmę gyventojų saugumai ir sveikatai. Esame pasimokę iš karčios patirties. Nė vienas protestuotojas nemokėjo žalos, kurią priteisė teismas, kai žmogų virsdamas medis užmušė. Tai va. Man norisi... Man visiškai nesinori. Esu komisijos primininkas. Paklauskite  komisijos – nė vienas komisijos narys nenori pjauti medžio, jei jis yra nekeliantis grėsmės“, - vis kartojo pašnekovas.

Valstybės tarnautojas neigė, kad bandė ką nors įtakoti. Anot jo, profesorės jis net nekvietė į Šilutę. Straigytė atvažiavo kviečiama visai kitos stovyklos.  Tikrai ne mūsų. Mes kvietėme arboristą, kuris yra sąraše. Jo darbas netenkino. Straigytę pasikvietė „S.O.S Šilutės medžiai“. Joks poveikis nebuvo darytas. Pati Straigytė atsiuntė atsakymą į elektroninį paštą. Ten  vienas taip pasakė, kitas taip, apie...apie. Konkretus skaičius net su numeriais nėra parodytas. Galų gale, kai pasiekėme tą tašką, kad niekas niekuo netiki, padarėme viešąjį pirkimą ir iškvietėme kompiuterinę tomografiją, kuri parodys medžių būklę ir bus viskas aišku“, -  tęsė Savivaldybės darbuotojas. Anot jo, jis nežino, kas darbavosi, mat sutartis pasirašyta su R. Bakiu ir jis atsako už darbus. R. Rimkus tikina, kad tomografas toks pats aparatas, kaip ir žmonėms atliekama echoskopija. Skyriaus vedėjas tikino, kad kreiptasi į R. Bakį tik dėl to, kad neturėjo informacijos, kad dar kažkas turi Arbotomą. Jis sakė nė vienam komisijos nariui įtakos nedaręs, o jei kas gali tai įrodyti, turėtų kreiptis į teisėsaugą. „Čia einama link garbės ir orumo pažeminimo“, - kalbėjo savivaldybės darbuotojas. Šilutės savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis į telefono skambučius neatsakė.

Susidomėjo prokurorai

Šilutės visuomenininkai Simonas Norbutas ir Marius Jatkonis teigia, kad jie nėra prieš medžių kirtimą, kurių būklė išties yra prasta. Vyrams nesuprantama, kodėl iki šiol tai nėra padaryta, nes pavojų keliančių želdinių tikrai yra.

Ko gero retas negirdėjo Šiaulių istorijos, kaip savo kaštonų alėjos ėmėsi ginti šiauliečiai.  Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė jau pa­gar­si­no, jog „į stal­čių pa­dės“ Kaš­to­nų alė­jos re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pla­nuo­ta iš­pjau­ti vi­sus kaš­to­nus. Vi­si jie bu­vo pri­pa­žin­ti blo­gos būk­lės, bet tai pa­nei­gė pa­pil­do­mas me­džių ty­ri­mas. Jo pa­rei­ka­la­vo ini­cia­ty­vi bend­ruo­me­nė. Sa­vi­val­dy­bė pa­te­ko į pro­ku­ro­rų aki­ra­tį – po „Šiau­lių kraš­to“ pub­li­ka­ci­jų jie sa­vo ini­cia­ty­va pra­dė­jo ty­ri­mą dėl vie­šo in­te­re­so gy­ni­mo.

Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vė spau­dai Gabrielė Gendvilaitė in­for­ma­vo, jog ty­ri­mas dėl vie­šo in­te­re­so gy­ni­mo yra pra­dė­tas – su­rea­guo­ta į „Šiau­lių kraš­to“ pub­li­ka­ci­jas apie bend­ruo­me­nės pro­tes­tą, sukėlu­sį Kaš­to­nų alė­jos re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tą. O kaip bus Šilutėje? Apie tai informuosime netolimoje ateityje.