Pražydo 99-asis pavasaris

Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius tuoj po Motinos dienos su puokšte gėlių  vyko pas net 99-tąjį pavasarį sutinkančią pagėgiškę Stanislavą Kapčinskienę. Senolė bendrauja nedaug, tačiau atsakė į klausimus apie sveikatą ir pomėgius. Tiesiog idealiai slaugoma mylinčios dukters Vidos, Stanislava dėkojo likimui už gerus vaikus, kurių pagimdė penketą, už puikią senatvę, mylinčią dukterį, aplankančius anūkus ir sakėsi surandanti jiems po močiutės pinigėlį už tai, kad atėjo, aplankė, neužmiršo. Pajuokavome, kad gal dėl to pinigėlio pas močiutę ir einama, bet ši mintis buvo paneigta, mat lankoma senolė  nuolat, o pinigėlius tik neseniai dalinti pradėjo.

Sukaktuvininkė nestokoja nieko, dukra čia pat už sienos, kurią prisišaukti galima lengvai pabeldus lazdele. Kaip žinia, slauga, seno žmogaus ar ligonio priežiūra – sunkus ir kartais alinantis darbas. „Tik ne man“, – sakė Vida. Mamos priežiūrą ji laiko Dievo dovana, nes, pasak pašnekovės, tai tik maža dalelė to, ką galinti grąžinti mamai. Tiek ji, tiek ir mama dirbo kapinių prižiūrėtojomis. Stanislavos darbščios ir tvirto charakterio būta, mat vandentiekis į kapines atitiestas būtent Stanislavos iniciatyvos ir entuziazmo dėka. Dar gūdžiu sovietmečiu ji apibėgo žmones rinkdama parašus, kad šią problema spręstų tuometė Pagėgių rajono valdžia.

Atsisveikindamas seniūnas linkėjo šilto pavasario, smagių minčių ir pažadėjo atvykti kitąmet, kai Stanislava švęs Amžiaus sukaktį.