Tarptautinė biologinės įvairovės diena

Biologinės įvairovės – gyvųjų organizmų visumos, jų buveinės, genetinės įvairovė – išsaugojimas labai priklauso nuo žmogaus. Žemėje liko nedaug vietų, kur ji nebūtų vienaip ar kitaip paveikta ar veikiama. Tūkstančiai jos formų yra ties išnykimo riba, kitos priverstos prisitaikyti prie vis labiau keičiamo kraštovaizdžio.

Svarbiausias tarptautinis susitarimas dėl biologinės įvairovės saugojimo – Biologinės įvairovės konvencija –– buvo pasirašytas 1992 m. Jungtinių Tautų iniciatyva. 2018-ieji yra išskirtiniai todėl, kad sukanka 25 metai nuo jos įsigaliojimo.

Per tą ketvirtį amžiaus tarptautiniu mastu pasiekta išties nemažai biologinei įvairovei saugoti: įsigaliojo Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolas, taip pat Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo, parengtos biologinės įvairovės išsaugojimo strategijos ir veiksmų planai.

Lietuva visateise Biologinės įvairovės konvencijos nare tapo 1995 m., kai šį dokumentą ratifikavo Seimas. Mūsų šalis gali didžiuotis savo gamtos įvairove. Dabar Lietuvoje priskaičiuojama apie 25 tūkst. gyvūnų, 1,8 tūkst. augalų ir 6,1 tūkst. grybų rūšių. Tačiau biologinė įvairovė kinta. Pavyzdžiui, iš 1,8 tūkst. Lietuvoje augančių augalų rūšių daugiau kaip 500 yra nevietinės. Invazinių rūšių problema aktuali visame pasaulyje.

Biologinės įvairovės apsaugai mūsų šalyje užtikrinti yra skirti Saugomų teritorijų, Laukinės augalijos, Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymai. Juos įgyvendinant sudaroma Lietuvos raudonoji knyga, steigiamos saugomos teritorijos, vykdomos įvairios apsaugos programos.

Tradiciškai Tarptautinės biologinės įvairovės dienos išvakarėse, praėjusį šeštadienį, Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose vyko šiai progai skirta šventė.