Po 50 metų Stankiškių gyventojai sumainė aukso žiedus

Kovo 31 dieną Pranas Stončius dar paminėjo savo 70 metų jubiliejų, o Marytė Stončienė, nors ir negalinti pasigirti tokiu jubiliejumi, tačiau savo gimtadienį šventė kovo 27 dieną. Tad su vaikais pasitarę, nutarė Auksines vestuves bei visus gimtadieniu pačiu gražiausiu metų laiku – pradėjus žydėti alyvoms - paminėti. Tuo pačiu tai buvo galimybė ir visiems į būrį susirinkti, nes vyriausios dukros Jūratės sūnūs jau keletą metų Anglijoje gyvena. 

Šiaip ir vieno, ir kito tėvai į šitą kraštą prieš daugelį metų atsikėlė iš Žemaitijos: Marytės tėvai iš Skaudvilės, o Prano - nuo Rietavo. Kuomet Pranas atvažiavo, gerai nebeprisimena, tačiau Marytė žino gerai – jau būdama septyniolikos metų. Gimusi, kaip seniau šiuose kraštuose sakydavo, Dajutyte, atvažiavo su broliais Algiu ir Juozu bei seserimi Bronike. Nors tėvai, prieš atvykdami į pamarį, buvo gyvenę ir kitose vietose, tačiau Stankiškėse jiems patikę – daugiau niekur nebesikėlė - čia gyveno ir baigė savo dienas.         

Pranas Stončius į mokyklą ėjo ir Ventėje, ir Suvernuose. Tėvai vėliau iš Vokietijon susiruošusio vokiečio namą Stankiškėse nusipirko, o dabar sūnui Kastyčiui perleido. 

Atvykusi į Stankiškes, Marytė ėmė dirbti ančių fermoje. Tačiau neužilgo pradėjo melžti Kintų ūkio karves. Taip melžėja pradirbo 22 metus. Pradžioje, pasakojo Marytė, melžė karves rankomis ir tik apie 1980 metus atsirado ūkyje melžimo aparatai – pasidarė šiek tiek lengviau. Po to teko dar atkurtos nepriklausomos Lietuvos bendrovėje melžėja padirbėti – tačiau neilgai, nes išėjo į pensiją. 

O Pranas nuo 1970 metų dirbo su traktoriumi. Iš jo neišlipo, juokėsi pašnekovas, iki pat pensijos. Jam taip pat teko padirbėti ne tik Kintų ūkyje, bet ir po Nepriklausomybės atkūrino susikūrusioje bendrovėje. Tuomet būta ir ne tokio gero darbo, o tuo pačiu ir uždarbio. Nors pašnekovas ir nerodė didelio pasipiktinimo, tačiau pensija jam buvo apskaičiuota atsižvelgiant į darbą bendrovėje. Gerokai didesnė ji būtų, jai būtų atsižvelgta į jo darbą Kintų ūkyje, kuomet dirbdamas prie Mingės žolės agregato, neblogai uždirbdavo. Dabar žmona pasiligojusi, o būtini jai vaistai brangūs – už 23 tabletes 53 eurus moka, kai pensija viso labo tik 200, pasakojo apie savo gyvenimą Pranas Stončius. 

Šiaip Pranas dar ūkininkauja. Šiuo metu jis kažkada buvusią nemažą karvių bandą turi sumažinęs iki penkių melžiamų. Augina antra tiek ir prieauglio. Tuo pačiu turi ir 19 su virš hektarų nuosavos žemės. Jis džiaugėsi, kad nesenai įsigijo technikos ir dabar vienas pats gali susišienauti pašarą gyvuliams. Paklaustas, ar jis taip pat skundžiasi pieno supirkimo kainomis, nesidžiaugdamas kalbėjo, kad jos taip pat mažėja, tačiau viską sudėjus, galutinis balansas vis dar teigiamas. O primelžtą pieną drauge su taip pat ūkininkaujančia dukra Roma „Žemaitijos bendrovei“ parduoda. 

Šiaip jau visi Stončių vaikai netoliese vienas kito Stankiškėse gyvena. Vyriausioji Jūratė – dirba Kintų seniūnijos socialine darbuotoja. Sūnus Kastytis gyvena taip pat netoliese, tėvų jam perleistame senelių name. Jis su žmona važinėja dirbti į Klaipėdą, į vieną iš ten esančių įmonių. Tuo tarpu Roma dirba vienoje  kintiškių žuvies apdirbimo įmonėje, o tuo pačiu spėja ir nemažą savo su vyru gyvulių ūkį sužiūrėti.

Iš septynių jų anūkų tik Jūratės trys sūnūs - Vidas, Valdas ir Kęstutis - gyvena užsienyje Anglijoje. Valdas jau turi sūnų Mindaugą ir dukrelę Mirandą, kuri ten jau eina į mokyklą, o Valdas dukrelę Mildą. 

Kastyčio sūnūs Edgaras ir Osvaldas čia pat. Romos vyresnioji dukra Emilė šiemet baigia gimnaziją, o Deimantė vidurinius mokslus Kintų mokykloje dar tik pradeda. Taip Stankiškėse šalia vienas kito, vieni kitiems padedant, palaikant ar patariant jau penkiasdešimt metų drauge gyvena Auksines vestuves atšokusios Marytės ir Prano Stončių šeima su savo vaikais.

Sidabriniai ir auksiniai žiedai internetu https://www.silvera.lt/ziedai