Liberalų idėjos Šilutei - 100 km dviračių trasų?

Danai, olandai dviračiais keliauja visada ir visur, nesvarbu - vasara tai ar žiema, saulė ar lietus. Dviračių yra visokių: nuo brangių ir prabangių iki prieškarinių ir visiškų griuvenų. Tačiau nėra taip, kad kuo geresnis dviratis, tuo turtingesnis ir labiau nosį užrietęs žmogus. Jie nekompleksuoja dėl tokių dalykų. Žmonės dviračiais važiuoja į darbus, į parkus, į kavines ir netgi į klubus. Kaip Lietuvos miestuose yra pripildytos automobilių aikštelės, taip Kopenhagoje, Amsterdame yra specialios aikštelės, kuriose parkuojami šimtai tūkstančių dviračių. Beje, ir ten dviračiai yra rakinami, nes ir ten juos vagia...

Tose šalyse beveik kiekviena, net ir didelė bei judri miesto gatvė turi siaurą kelio juostelę, skirtą dviračiams. Todėl dviratininkams nereikia važiuoti šaligatviais, rizikuojant sužeisti praeivius ir susižaloti patiems. Sąlygos yra idealios, tad važinėti dviračiu Skandinavijos šalių, Olandijos miestų gatvėmis yra visiškai saugu. Dviratininkas yra lygiateisis eismo dalyvis. Skirtingai nei Lietuvoje, automobilių ir dviračių vairuotojai labai gerbia vieni kitus. Automobiliai negali būti statomi ant dviračių takų, jais negali eiti pėstieji. Dviračių eismas labai intensyvus. Tenka tik apgailestauti, kad pas mus dviratininkai labai sunkiai skina kelią smagiems ir nepavojingiems pasivažinėjimams miestuose.

Dviračių turizmas - sparčiai populiarėjanti turizmo šaka Europoje, pritraukianti vis daugiau įvairaus amžiaus ir profesijų žmonių. Jis taip pat yra viena iš ekoturizmo formų, turinti didelę socialinę - ekonominę naudą vietinėms bendruomenėms, nes sukuriamos naujos darbo vietos dviračių turizmo infrastruktūros vystymo ir turistų aptarnavimo sektoriuje, ypatingai kaimo turizmo regionuose. Daugelyje Vakarų Europos valstybių dviračių turizmo vystymui ir jo marketingui skiriama daug dėmesio bei lėšų. Olandija, Danija, o taip pat ir Estijos pažanga šioje srityje yra geriausias pavyzdys kitoms šalims, kurios dar neturi dviračių turizmo plėtros strategijos ir išplėtoto nacionalinio dviračių turizmo trasų tinklo.

Štai keli dviračių turizmo plėtros pavyzdžiai iš Vakarų Europos:

*Įrengus dviračių turizmo trasą prie Dunojaus upės, Grein’o mieste (Austrija) 60-80proc. viešbučių gyventojų sudaro dviratininkai.

*Olandijos Drenthe provincijoje organizuojamas kasmetinis 4 dienų dviračių ralis pritraukia apie 30 tūkst. dviratininkų. Pagal 1986 m. duomenis, šioje šalyje dviračių turizmo paslaugų sferoje buvo išleista daugiau negu 130 mln. eurų.

*Pagal Vokietijos dviratininkų sąjungos (ADFC) 1997 m. tyrimo duomenis, 24proc. vokiečių (apie 15 mln. žmonių) keliauja dviračiais atostogų metu. Nieko nestebina, kad Moselio ir Saro miesteliuose vienas dviratininkas vidutiniškai per dieną išleidžia apie 70 eurų. Nakvynei 52 proc. dviratininkų apsistoja šių miestelių viešbučiuose, 33 proc. - pensionuose, 26 proc. - pas ūkininkus, 22 proc. - privačiai pas žmones, 6 proc. - kempinguose ir 5 proc. - jaunimo viešbučiuose. Tai šiose šalyse buvo pasiekta ne per vieną dieną, bet per eilę metų sistemingai plėtojant dviračių turizmo infrastruktūrą ir skiriant tam milijonines sumas. Dviračiai - tai gyvenimo būdas, laisvalaikio praleidimo priemonė, energijos taupymas, aplinkos pagerinimas (nėra taršos, triukšmo, tausojama miesto erdvė), sveikatos propagavimas.

Galimi dviračių takai Šilutės rajone.

Šiuo metu Danijos nacionalinį dviračių trasų tinklą sudaro 11 trasų, kurių bendras ilgis virš 4000 km, iš kurių 90 proc. sudaro asfaltuoti dviračių takai ir keliai. Remiantis šia statistika ir įvertinus, kad Lietuva truputį didesnė nei Danija, palyginimui Lietuvoje turėtų būti virš 6000 km dviračių takų ir kelių . Pagal šią paralelę Šilutės rajone, kuris statistiškai sudaro 1/38 Lietuvos teritorijos dalį, turėtų būti 160 km dviračių takų ir kelių (145 km asfaltuoti). Nemuno deltos regioninio parko teritoriją  - Rusnės salą, Kintus, Ventę  -„įdviratinus“ trasomis, sujungus tarpusavyje bei su  Šilute ir jose sukurtomis trasomis, galimas  gražus, įdomus dviračių takų žemėlapis.

 Šilutės miestą galėtų jungti dviračių trasos:

Nuo senojo turgaus aikštės iki Verdainės einanti Kalinausko g., Atgimimo al., Laisvės al.  , kertanti Melioratorių kvartalą.

Lietuvininkų ir Tilžės gatvės  važiuojamosios dalies, atskirta 2,5 m pločio dviračių juosta ant asfalto dangos.

Nuo Pagrynių iki Gluosnių g. ir Traksėdžių dviračių tako.

Šilutės rajonas patrauklus dviratininkams dėl netolimoje kaimynystėje esančios didžiausios ir ilgiausios Lietuvoje dviračių trasos Šventoji - Klaipėda - Nida, kurios  tęsinys galėtų išsidėstyti mūsų rajone, kursuojančiais laivais pratęsus maršrutą iki Uostadvario. Pirmieji žingsniai Savivaldybėje: turi būti užsakytas specialusis dviračių takų planas, kuriuo būtų ištirti gyventojų taip pat paslaugas turistams teikiančių organizacijų poreikiai, būtų numatyta,  kaip takus sujungti į vientisą tinklą ir numatyti visi galimi sprendiniai įgyvendinimui. Dviračių klausimai savivaldybėje turėtų būti sprendžiami išskiriant kasmet biudžete atskirą eilutę dviračių plėtrai, infrastruktūrai  - takų projektavimui, įrengimui, skatinimui, viešinimui.

Savivaldybė neturėtų  „plaukti pasroviui“ ir gaudyti, koks projektas „nukris“ iš LR Vyriausybės ar ES fondų, o pati planuoti, kurti savo ateitį. Kaip pavyzdys, būsimas dviračių takas, rusniškių ir premjero S. Skvernelio iniciatyva „padovanotas“ kelyje Rusnė - Šilutė (tiesa, tik iki Griniaus tilto ), o toliau  iki Šilutės 1,5 km. Plentas, o čia nėra nei planų, nei projektų?! Dviračiai, kaip laisvalaikio praleidimo, susisiekimo priemonė ar gyvenimo būdas, labiausiai priimtina aktyviems, laisviems, t. y. liberaliems žmonėms, todėl Šilutės liberalai visuomet dviratininkų aktualijas siekė ir sieks paversti realia tikrove.