Pensijų kaupimo pertvarka: septyni esminiai pasiūlymai

Seimas po pateikimo pritarė pertvarkai, tačiau kad sprendimai įsigaliotų, parlamente reikia dar dviejų balsavimų.

„Pagrindinė Lietuvos problema yra ta, kad darbingo amžiaus žmonių skaičius mąžta, o sulaukusiųjų pensinio amžiaus – auga. Pagal Vakarams būdingą pay as you go pensijų sistemą, senjorų pensijos mokamos iš dirbančiųjų sumokamų mokesčių. Kai mokančiųjų mokesčius mažėja, o gaunančiųjų pensijas daugėja, visa pensijų sistema atsiduria pavojuje“, - sako ministras L. Kukuraitis.

„Norėdami sušvelninti laukiančius iššūkius pasiūlėme pensijų kaupimo pertvarką, kuria sukuriame galimybes kaupti senatvei, kad sulaukus 65-erių būtų galima gauti tiek „Sodros“, tiek ir asmeninę pensiją iš pensijų fondo. Svarbu pabrėžti, kad kaupimas prasmingas tik tuomet, jei jis trunka 25-30 metų ir yra ne menkesnis nei 6 proc., todėl kaupimui siūlome skirti 4 proc. nuo darbo užmokesčio, o valstybė prisidės 2 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo“, - priduria ministras.

Pensijų kaupimo pertvarka siūloma kartu su kitais pakeitimais:

• Vidutiniškai po 20 eurų didinamos mažesnės nei 230 eurų senatvės pensijos. Iš biudžeto tam prireiks apie 21 mln. eurų ir palies apie 95 tūkst. senjorų.
• Bazinė pensija perkeliama į valstybės biudžetą – tai reiškia, kad ją galima finansuoti iš kitų mokesčių.
• Sujungiamos darbuotojo ir darbdavio mokamos įmokos, todėl darbuotojų darbo užmokestis „ant popieriaus“ padidės 1,289 karto.
• Kadangi egzistuoja išmokų ribojimai, nustatomos ir „Sodros“ įmokų lubos: 2019 m. – 120 VDU, 2020 m. – 84 VDU, 2021 m. – 60 VDU.   

Esminiai pensijų pertvarkos siūlymai, kurie palies gyventojus:

1. Didesnis privatus kaupimas. Dirbantiesiems savo senatvei siūloma kaupti po 4 proc. nuo atlyginimo, o valstybė prisidėtų po 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tiems, kam 4 proc. atrodo pernelyg didelė našta, galima pradėti mokėti nuo mažesnės įmokos (2,4 proc.) ir per penkerius metus laipsniškai pasiekti 4 proc. Po įmokų sujungimo kaupimo procentai keistųsi į 3 proc. (asmens dalis) ir 1,5 proc. (valstybės paskata), bet įmoka eurais liktų ta pati.
2. Mažesnės įmokos dirbantiesiems. Kartu su pensijų pertvarka siūloma mažinti „Sodros“ įmokas 2 proc. punktais. Po įmokų sujungimo įmoka mažėtų 1,55 proc.
3. Galima kaupti sparčiau. Būtų sudarytos sąlygos norintiems kaupti daugiau nei 4 (3) proc., o darbdaviai galėtų prisidėti prie darbuotojų kaupimo. Už tai siūlomos pajamų ir pelno mokesčių lengvatos.
4. Automatinis įtraukimas su teise atsisakyti. Automatiškai į naujo pobūdžio kaupimą būtų įtraukiami visi dabartiniai kaupiantieji ir šiuo metu nekaupiantys žmonės iki 40 metų.
5. Kaip atsisakyti kaupti. Kiekvienas į kaupimą trauktas asmuo gaus „Sodros“ ir pensijų fondo pranešimą, tačiau nenorintiems kaupti bus paliktas „langas“ iki įtraukimo metų kovo 1 d., per kurį galima pranešti pensijų fondui apie nenorą kaupti.
6. Galimybė daryti pertrauką. Kiekvienas žmogus, kuris apsispręstų kaupti, galėtų vieną kartą 12 mėn. nemokėti įmokų. Tai naudinga, jeigu staiga sumažėja asmens pajamos ar nutinka kitų nenumatytų gyvenimo įvykių. Vadinamasis „atostogų“ periodas galėtų būti skaidomas dalimis, bet negalėtų viršyti vienų metų.
7. Galimybė nebekaupti. Gyventojai, kurie šiuo metu kaupia II pakopoje, bet neketina to daryti ateityje, galėtų rinktis iš keleto alternatyvų: pirma, grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma ir atkurti teises į visą senatvės pensiją tarsi nebūtų dalyvavę kaupime (arba įgyti daugiau teisių, jei yra lėšų perviršis), antra, stabdyti kaupimą ir palikti lėšas pensijų fonde iki pensinio amžiaus.

Remiantis pateiktais siūlymais po pertvarkos pensijų anuiteto mokėtoju turėtų tapti „Sodra“. Centralizavus anuitetų mokėjimą pensijų anuitetai atpigtų dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo, pelno maržos nebuvimo ir mažesnių administravimo sąnaudų.

Anuitetas – tai kas mėnesį iki pat mirties kaupusiam asmeniui mokama išmoka. Pensijų anuiteto išmoka yra tarsi priedas prie valstybės mokamos senatvės pensijos.

Anuiteto įsigijimas asmeniui kainuoja, nes mokėtojas turi užtikrinti išmokų mokėjimą net jeigu žmogaus sukauptos lėšos baigiasi.

Šiuo metu siūloma įtvirtinti 2 pensijų anuitetų rūšis: atidėtąjį pensijų anuitetą ir standartinį pensijų anuitetą.

Jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlomai pensijų kaupimo pertvarkai, ji įsigalios nuo 2019 metų sausio.