Ar suspėsime iki 2020 m. uždaryti visus vaikų globos namus?

- Koks vizito į šią įstaigą tikslas?

- Pirmiausia – tai noras išsamiau sužinoti, kaip vyksta pertvarka vaikų globos namuose, kaip ir kur iškeldinami vaikų globos namų auklėtiniai, kaip jie adaptuojasi naujose šeimynose, kaip bendradarbiaujama su savivaldybėmis ir verslu. Vienose savivaldybėse, pavyzdžiui Kauno, šis procesas vyksta sparčiai, kitose kur kas lėčiau. O spartumą užtikrina savivaldybių bendradarbiavimas su verslo partneriais, kai vieni nuperka namus, o kiti atlieka visus vidaus įrangos ir apdailos darbus pagal užsakovų pageidavimus. Taigi, noriu iš arčiau sužinoti, kaip šis procesas vyksta Šilutėje. Kitas mano kelionės tikslas – tai kadangi esu kaunietė, o Tėvynės sąjungos Kauno skyriaus nariai, bendradarbiaudami su Viktorijos Grajauskienės labdaros fondu, buvo surinkę labdarą – buitines priemones, knygas, žaislus - man teko džiaugsmas, vykstant į Šilutę, atvežti šią dovaną į Saugų vaikų globos namus.

- Ar jūs gavote neigiamų signalų, kad su reforma Šilutės rajono savivaldybėje kažkas negerai?

- Ne, tačiau pats reformos procesas visoje šalyje vyksta per lėtai, todėl noriu surinkti kuo daugiau informacijos iš regionų apie konkrečią situaciją, kad būtų galima imtis konkrečių veiksmų, pasiūlymų tiek komitetui, tiek ministerijai, juk iki 2020 m. visi vaikų globos namų gyventojai turės būti iškeldinti į mažesnes erdves, kad, gyvendami šeimynose, galėtų  jaustis kaip savuose namuose ir stabiliai gyventi. Toks tikslas sveikintinas, tačiau Socialinių reikalų ir darbo  ministerijai viskas atrodo kaip per rožinius akinius, o realybė kol kas yra kitokia. Kaip minėjo ir Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis, projektą dėl dviejų naujų namų įsigijimo nuomai metams jie laimėjo, tačiau terminai spaudžia, o nuomotojų neatsiranda. Visi supranta, kad nuomotas daiktas – ne savas, bet jo įsigijimui reikalingi pinigai, ir ne tik pastatui, bet ir jo pritaikymui vaikų gyvenimui, kuriam keliami atitinkami reikalavimai.  Juk visą laiką norisi, kad būtų geriau, tik vieniems tai pavyksta padaryti, kitiems, deja, nelabai.

- Tai kodėl lėšos skiriamos nuomai, o ne pirkimui?

- Prezidentė pasakė, kad kad iki 2020 m. reforma turi būti įgyvendinta – tai ministerijai nieko kito ir nebeliko, kaip ieškoti išeičių. O kadangi biudžete atskiros eilutės šiam reikalui nebuvo numatyta, tai esant lėšų stygiui, pigesnis kelias – nuoma, bet vargu, ar tai išeitis? Juk kaip sakė ir direktorius, tokiu atveju visi gyventų savotiškoje nežinioje, įtampoje, o kas bus po metų, gal vėl reikės kraustytis?

- Ar Seime jūs teikiate kokius konkrečius pasiūlymus, ar opozicijos rekomendacijos valdančiųjų nedomina?

- Kad su reforma yra problemų, mato ir Seimo dauguma, tačiau prioritetai skiriasi. Ministras Linas Kukuraitis didžiuojasi vaiko pinigais ir mano, kad tai metų pasiekimas, bet jie tikrai neleis Lietuvai sužydėti. Buvo surengta ir didžiulė konferencija Vilniuje, aš tikėjausi, kad joje bus pateiktas konkretus veiklos planas, bet jo taip niekas ir neparodė. O tie keli parodyti filmukai, kaip vaikai perkeliami į šeimynas, yra gražu, bet...

Kadangi aš dirbu Socialinių reikalų ir darbo komitete, mes tenai daug diskutuojame ir į mūsų pateiktus pasiūlymus kartais atsižvelgiama. Juk vien vizijų nepapanka, reikia ir konkrečių veiksmų. Pavyzdžiui Šilutės rajonui reikia 5 bendruomeninių namų – tai ir turi būti konkrečiai numatyta, kas bus perkama tada ir tada, kaip bus paskirstomos lėšos, kad iki 2020 m. tai būtų įgyvendinta. O kol kas vienos savivaldybės pačios imasi iniciatyvos, iš savo lėšų nuperka namus, kitos lūkuriuoja – gal ministerija padės. Ir ateityje iš ministro reikalausime aiškumo ir konkretumo dėl reformos įgyvendinimo ir kad vaikai galėtų gyventi nuosavuose, o ne išnuomotuose namuose.

- Ačiū už pokalbį.