Dalyje Lietuvos miškų – aukščiausio laipsnio miškų gaisringumas

Tokius sprendimus priėmė šių rajonų savivaldybės. Gyventojų prašoma be būtinybės nesilankyti šiuose miškuose. Net 90 proc. miško gaisrų kyla būtent dėl žmogaus, nebūtinai tyčinės kaltės. Šiemet Lietuvoje jau kilo 140 miško gaisrų. Per tą patį laikotarpį praėjusiais metais jų buvo 60.

Savivaldybei patvirtinus, kad reikia imtis papildomų priemonių, miškuose bus apribotas fizinių asmenų patekimas į miškus. Valstybinių miškų urėdijos specialistai per 48 valandas įrengia prie pagrindinių kelių į mišką įvažiuoti draudžiančius ženklus, taip pat bus sustiprintas miško stebėjimas.

Valstybinių miškų urėdijos specialistai primena, kad, siekiant išvengti miško gaisro, net jei nepaskelbtas ekstremaliai padidėjęs miško gaisro pavojus, miške reikia elgtis atsakingai: važinėti tvarkingomis transporto priemonėmis, atsakingai atlikti miško ruošos darbus, nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikti stiklo šukių ir kitų šiukšlių. Laužus būtina kūrenti tik tam skirtose vietose, o užkurtą laužą nuolatos prižiūrėti, išvykstant iš miško jį užgesinti užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Pamačius miško gaisrą, užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Jei matome, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkime bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinkime ta kryptimi, iš kur pučia vėjas.